Daka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Daka (angl. Dacca arba Dhaka) – miestas Bangladešo viduryje, šalies sostinė ir didžiausias miestas. 6,49 mln. gyventojų (2005). Miestas yra prie Dhalesvario (Dhaleswari) upės, tankiai apgyvendintame regione Gango ir Bramaputros deltoje. Dažni potvyniai. Daka yra svarbus verslo, kultūros ir pramonės centras; šalia yra didelis uostas Narajangandžas. Gaminamas džiutas, šilkas, medvilnės audiniai, kilimai, chemikalai, išvystyta maisto apdirbimo, juvelyrinė, gumos pramonė. Senamiestyje yra daug turgų ir smulkios gatvelės – jis labai skiriasi nuo naujųjų kvartalų, ypač Ramna Maidan, šiaurinėje miesto dalyje įkurto naujoviško kvartalo, kuriame yra daugelis vyriausybinių ir švietimo įstaigų. Dakoje vyrauja islamas, yra apie 700 mečečių. Įspūdingi parlamento rūmai pastatyti 1982 m. Dakos universitetas įkurtas 1921 m., Bangladešo inžinerijos ir technologijos universitetas 1962 m., Džahangirnagaro (Jahangirnagar) universitetas 1970 m.
[taisyti] Istorija
Daka tapo įžymesnė apie XVII a., valdant mogolams: 1608–1639 ir 1660–1704 m. ji buvo Bengalijos sostine. Tuo metu ji išgarsėjo muslino gamyba. 1704 m. miesto svarba sumažėjo, sostinę perkėlus į Muršidabadą (Murshidabad), o 1765 m. atiteko Anglijai. 1947 metais padalijus Britų Indijos koloniją, Daka kartu su visu Bangladešu atiteko Pakistanui (Bangladešas vadintas Rytų Bengalijos provincija), o 1956 m. tapo provincijos sostine. Daka smarkiai nukentėjo nuo 1971 m. nepriklausomybės karo.
