Diego de Silva y Velázquez
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diego de Silva y Velázquez (1599 m. liepos 6 d. -1660 m. rugpjūčio 6 d.) – ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas.
Velaskesas gimė Sivilijoje 1599 m., nedidelėje kilmingų portugalų šeimoje. Pokėsi tapybos Sivilijoje pas Francisco Pacheco, kurio dukterį vėliau (1618 m.) vedė.
1623 m. išvažiavo į Madridą, kur buvo paskirtas rūmų tapytoju. Tai buvo didžiulė sekmė, nes Velaskesas gavo teisę tapyti paties karaliaus Filipas IV portretus. 1627 m. nutapytas „Maurų išvarymas“, žymiausias šito periodo darbas.
1629 – 1631 m. tapytojas keliauja po Italiją.
1634 m. Velaskesas paskirtas karališkuoju garderobmeisteriu, o 1643 m. – kamerdineriu. 1642 – 1644 m. lydėjo karaliu į Aragoną. 1648 metų pabaigoje tapytojas vėl aplanko Italiją. Šioje kelionėje jis nutapo popiežiaus Inokentijaus X portretą. Tapytojas buvo visuotinai pripažintas ir buvo išrinktas Romos akademijos nariu.
1651 m. Velaskesas grįžo į Madridą. Šiuo įvykiu prasideda jo paskutinis kūrybos etapas. 1652 m. dailininkas paskirtas ober-hofmaršalu. Šį veikla atimdavo daug jėgų, nes reikėdavo organizuoti šventes. Po vienos šventės jis sunkiai susirgo ir 1660 m. rugpjūčio 6 d. Madride numirė.
 |
Šis biografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
