Giedrius Kuprevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giedrius Kuprevičius (g. 1944 m. balandžio 8 d. Kaune) – lietuvių kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Po vaikų muzikos mokyklos 1958 – 1962 m. mokėsi kompozicijos Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabartinėje konservatorijoje), 1962 – 1968 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurioje baigė kompozicijos klasę pas prof. Eduardą Balsį, įgijo kompozitoriaus ir specialių muzikinių teorinių disciplinų dėstytojo specialybes.
Nuo 1957 m. kartu su tėvu Viktoru Kuprevičiumi (1901 – 1992 m.) reguliariai skambino Karo muziejaus kariljonu. Šiuo metu yra vyresnysis Kauno miesto kariljonininkas. Nuolat koncertuoja respublikoje ir užsienyje. Skambino karilionais Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje.
Dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, suvažiavimuose ir simpoziumuose. Master-class vedėjas tarptautiniuose muzikiniuose jaunimo forumuose. Koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. Vadovavo Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“.
Dirbo valstybinėse pareigose: Lietuvos Kultūros ministerijoje (pirmuoju ministro pavaduotoju ir meno reikalų valdybos viršininku), vicemeru Kauno miesto savivaldybėje. 11 metų vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui, buvo Lietuvos televizijos muzikos laidų redakcijos vyr. redaktoriumi. Ilgą laiką vedė LTV laidas „Kontrapunktas“. Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Lietuvos muzikų sąjungos narys.
Šiuo metu profesorius. Vedęs, žmona Gražina dailininkė, duktė Ieva. Turi anūką Marių.
[taisyti] Pedagoginė veikla
Nuo 1966 m. dirbo J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, vedė muzikos fakultatyvus Kauno medicinos akademijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno politechnikos institute, dėstė aktoriniam kursui Vilniaus universitete, muzikinės improvizacijos kursą Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetuose. Skaitė 200 paskaitų ciklą „Muzikiniai trečiadieniai“ visuomenei Kauno viešojoje bibliotekoje.
Nuo 1990 iki 1999 m. pabaigos dėstė (docento pareigose) Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, o nuo 2000 m. sausio 1 d. paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Dalyvavo steigiant Garso ir vaizdo menų technologijų katedrą Kauno technologijos universitete.
Skaityti arba skaitomi universitetiniai kursai: Muzikos estetika, Muzikos filosofija, Mistika muzikoje, Europos muzikos istorija, Lietuvos muzikos istorija, Menas ir civilizacija, Muzikos kalba. Nuolat domisi jaunimo muzikine veikla ir ją remia.
Išleido mokomąją knygą „Muzika teatre“, dvi esė knygas – „Atbuli metai“ ir „Juk pasakyta“. Nuo 1968 m. nuolat bendradarbiauja su Lietuvos spauda, rašo muzikinės publicistikos ir kultūrologijos klausimais žurnaluose „Muzikos barai“, „Santara“, „Nemunas“, dienraštyje „Kauno diena“ turėjo pastovią autorinę skiltį (nuo 1968 m.).
[taisyti] Apdovanojimai
Apdovanotas: 2003 m. vasario 3 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. gruodžio mėn. – Įsimintiniausias Kauno menininkas – už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“, 2005 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
