Opera
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie interneto naršyklę žiūrėkite – Opera (naršyklė).
Opera (ital. opera, lot. opera) – sceninis muzikinis veikalas. Dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu. Beje, draminė kalba dažnai dainuojama rečitatyvu.
Šnekamojoje kalboje Opera taip pat vadinamas operos teatras – pastatas, skirtas operos atlikimui. Tokiame pastete yra scena bei orkestro duobė priešais sceną. Žiūrovai kūrinius stebi iš parterio bei keliais aukštais prabangiai įrengtų balkonų.
[taisyti] Operos atsiradimas
Opera atsirado Europoje apie 1600. Ja buvo siekiama žiūrovams suteikti pramogą vokalu, instrumentalu ir lyrika. Operos pradžią galime laikyti tą nuostabų laikotarpį, kurį mes vadiname renesansu. Renesansas išvertus iš prancūzų kalbos žodžio reiškia atgimimą. Žmonės pradėjo vaduotis iš viduramžiškos mąstysenos, kurioje beatodairiškai buvo siekiama dieviškojo gėrio. Juose prabudo nauji siekiai. Visur imta kalbėti apie graikų kultūrą, nuostabius graikų kūrinius. Senąsias Aischilo, Euripido, Sofoklio dramas reikėjo apvilkti naujovišku apdaru.
[taisyti] Pradžia Florencijoje
Operos idėja atsirado Florencijoje, kurioje veikė Kameratos susivienijimas. Tai XVI a. paskutiniame ketvirtyje veikęs poetų, dailininkų ir muzikantų aristokratų būrelis, kuris domėjosi senovės graikų kultūra ir siekė atkurti naujoviškai graikiškąsias dramas. Taip 1579 metais, grafo Jakopo Karsio namuose, buvo pastatyta ir suvaidinta Jakopo Perio opera „Dafnė“. Deja, pirmoji opera neišliko iki mūsų dienų. Išliko tik antroji J. Perio ir O. Rinučinio opera „Euridikė“, kuri buvo atlikta 1600 metais per Prancūzijos karaliaus Henriko IV ir Marijos de Mediči vestuves Florencijoje, garsiuose Palazzo Pitti rūmuose.
[taisyti] Literatūra
- Balčytis Eduardas. Muzika. K. Šviesa. 1999
- David Even. Encyclopedia of the opera. USA. 1955-1963
