Turkija

Turkija valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Turkijos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Turkijos politinė sistema

Mustafa Kemalis Atatiurkas

Turkijos respublika buvo įkurta 1923 m. vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatiurkui, kuri reformavo Turkiją ir padarė ją pasaulietine ir į Vakarus orientuota respublika. Nenorėdama, kad šalis nusisuktų nuo pasaulietinių ir vakarietiškų vertybių, sukėlė keletą karinių perversmų, kurių paskutinis įvyko 1980 m. Vėliau demokratinis valdymas buvo grąžintas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Turkijos provincijos

Turkija suskirstyta į 81 provinciją (il, dgs. iller).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Turkijos geografija

97 % Turkijos teritorijos yra Azijoje, likusioji dalis Europoje. Azijinė dalis vadinama Anatolija, o europinė – Rytų Trakija.

Turkija skirstoma į septynis geografinius regionus : Marmario, Egėjo, Viduržemio, Centrinės Anatolijos, Rytinės Anatolijos, Pietinės Anatolijos bei Juodosios jūros.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Turkijos ekonomika

Turkijos ekonomika – 16 pagal dydį pasaulyje. Nors privatus sektorius pastaruoju metu gana sparčiai auga, valstybė tebevaidina svarbų vaidmenį pramonėje, bankų sistemoje, transporto bei susisiekimo sistemoje.

Kas dešimtas gyventojas – bedarbis. Dėl sparčiai didėjančio gyventojų skaičiaus kasmet bedarbių gretas papildo per 800 tūkstančių piliečių. BVP ir perkamoji galia vienam Turkijos gyventojui siekia tik 27% ES vidurkio. Nors vyriausybė stengiasi kiek įmanoma labiau sumažinti infliaciją, jos lygis tebeišlieka gana aukštas.

Turkiją galima suskirstyti į regionus, kurių kiekvienas pasižymi jam būdinga produkcijos gamyba. Antalijos regione vystoma augalininkystė: (šiltadaržiai, vaismedžiai) pomidorai, agurkai, pipirai, apelsinai (tinkami tik sultims), bananai (mažesni už įprastus), granatai, išvystytas turizmas. Marmario regione – tabakas, vyndarystė, išvystytas turizmas. Marmuro jūros pakrantėse – alyvuogės. Juodosios jūros regiono pakrantėse – žuvininkystė. Likusioje dalyje – naudingų iškasenų gavyba.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Turkijos demografija Apie 92-80 % šalies gyventojų yra turkai, 20-7 % – kurdai, 2,7 % – gruzinai, graikai, albanai, arabai, bulgarai, čigonai, žydai.

95%-96% išpažįsta islamą, daugiausia sunitų pakraipos. Taip pat yra nedidelė krikščionių bendruomenė, kurią daugiausia sudaro graikai bei armėnai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Turkijos kultūra

Turkijos kultūra susiformavo iš įvairių Osmanų imperijos, Europos ir Islamo tradicijų elementų.

98% Turkijos gyventojų yra musulmonai, dėl to islamas turi didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau jau nuo 1928 m. Kemalio Atatiurko pradėta sekuliarizacija taip pat stipriai paveikė Turkijos visuomenę ir kultūrą. Dėl šių skirtingų kultūrinių-istorinių įtakų veikiančių Turkijos identitetą, jos kultūra yra savotiškas modernumo, europietiškumo ir tradiciškumo bei religingumo derinys.

Turkijos architektūra geriausiai atsispindi jos mečetėse. Suleimano mečetė yra vienas didžiausių ir populiariausių Turkijos statinių.

Turkijoje taip pat išlikę daug senovės Graikijos ir Romos laikų miestų.

[taisyti] Turkija ir ES

2005 spalio 3 d. oficialioji Ankara pradėjo stojimo derybas su Europos Sąjunga. Tačiau įvairūs apžvalgininkai ir politikai teigia, jog Turkijai būti nare lemta nebent po 10 ar daugiau metų. Maža to, daugelyje ES valstybių (ypatingai Austrijoje) yra nemažas visuomenės dalies pasipriešinimas šios, vis dar gana skurdžios ir ne visai gerbiančios demokratijos bei žodžio laisvės principus šalies priėmimui. Baiminamasi ne tik, jog turkai po įstojimo į bloką masiškai pradės plūst į turtingesnes ES šalis. Daugelis bijo, jog musulmoniškos ir didelės valstybės priėmimas gerokai paspartins Europos šalių islamizaciją.

[taisyti] Žemės ūkis

Maždaug pusė turkų darbuojasi žemės ūkyje: augina kviečius, tabaką, cukrinius runkelius ir vaisius. Juodosios jūros pakrantėje auga arbatžolės; arbata – mėgstamas gėrimas (ypač vaisinė). Daugelį lauko darbų nudirba moterys. Turėdama daug derlingos žemės, Turkija ne tik pati apsirūpina maisto produktais, bet ir juos eksportuoja.

[taisyti] Švietimo sistema

Švietimas privalomas ir nemokamas yra nuo 7 iki 15 m. amžiaus. Iš viso yra apie 820 aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant universitetus, jose mokinasi virš 1 mln. studentų. 15 pagrindinių universitetų yra Stambule ir Ankaroje. Aukštasis mokslas yra Aukštojo Išsilavinimo Tarybos, finansuojamos valstybės, atsakomybėje. Nuo 1998 m. universitetai įgavo didesnę autonomiją ir buvo paraginti didinti savo lėšas bedradarbiaujant su pramonės įmonėmis.

Turkijoje egzistuoja maždaug 85 universitetai, kurie skirstomi į dvi grupes: valstybės ir privačius. Valstybiniuose universitetuose yra maži mokėsčiai už mokslą, o privačiuose gana aukšti. Norint gauti bakalauro laipsnį studijuojama nuo 2 iki 4m.

Turkijos mokslo ir technikos tyrimų taryba, vadinamoji TÜBİTAK, koordinuoja pagrindinius ir taikomuosius mokslinius tyrinėjimus ir jų plėtrą. Viso yra 64 tiriamieji institutai ir organizacijos. Šios tarybos veiklos sritys apima žemės ūkį, miškininkystę, sveikatos apsaugą, biotechnologijas, branduolines technologijas, naudingąsias iškasenas, IT ir gynybos sistemą.

[taisyti] Kita Informacija

Turkijos ryšiai
Turkijos transportas
Turkijos karinės pajėgos
Turkijos tarptautiniai santykiai
Turkijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.

taisyti	Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)
Belgija \| Bulgarija \| Čekija \| Danija \| Estija \| Graikija \| Islandija \| Ispanija \| Italija \| JAV \| Jungtinė Karalystė \| Kanada \| Latvija \| Lenkija \| Lietuva \| Liuksemburgas \| Nyderlandai \| Norvegija \| Portugalija \| Prancūzija \| Rumunija \| Slovakija \| Slovėnija \| Turkija \| Vengrija \| Vokietija

Šalių sąrašas | Azija

Kiti politiniai vienetai

Šalių sąrašas | Europa

Europos Sąjunga (ES)
Airija \| Austrija \| Belgija \| Bulgarija \| Čekija \| Danija \| Estija \| Graikija \| Ispanija \| Italija \| Jungtinė Karalystė \| Kipras \| Latvija \| Lenkija \| Lietuva \| Liuksemburgas \| Malta \| Nyderlandai \| Portugalija \| Prancūzija \| Rumunija \| Slovakija \| Slovėnija \| Suomija \| Švedija \| Vengrija \| Vokietija
Kandidatės: Kroatija \| Makedonija \| Turkija
Potencialios kandidatės: Albanija \| Bosnija ir Hercegovina \| Juodkalnija \| Serbija

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org../../../t/u/r/Turkija.html"

Kategorijos: Nepilni Geografija | Valstybės | Turkija

Europos Sąjunga (ES)
Airija \| Austrija \| Belgija \| Bulgarija \| Čekija \| Danija \| Estija \| Graikija \| Ispanija \| Italija \| Jungtinė Karalystė \| Kipras \| Latvija \| Lenkija \| Lietuva \| Liuksemburgas \| Malta \| Nyderlandai \| Portugalija \| Prancūzija \| Rumunija \| Slovakija \| Slovėnija \| Suomija \| Švedija \| Vengrija \| Vokietija
Kandidatės: Kroatija \| Makedonija \| Turkija
Potencialios kandidatės: Albanija \| Bosnija ir Hercegovina \| Juodkalnija \| Serbija