Juozas Grušas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Grušas (1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnų – Kalniškių k. (Šiaulų raj.) – 1986 m. gegužės 21 d. Kaune) – rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vienas žymiausių XX a. antros pusės Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų.

[taisyti] Biografija

Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas Jovaras, kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. Vėliau baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. Savarankiškai pasimokęs, 1920 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, kurią 1924 m. baigė

1924 – 1931 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultete. 1928 m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. dėstė lietuvių kalbą ir istoriją žydų mokytojų pedagoginiuose „Tarbut“ kursuose.

1931 m. kartu su Baliu Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų draugijos įsteigimą, 1937 – 1938 m. buvo šios draugijos pirmininkas. 1928 – 1939 m. redagavo katalikišką savaitraštį „Mūsų laikraštis“.

1940 – 1941 m. dirbo Valstybinėje leidykloje Grožinės literatūros skyriaus atsakinguoju redaktoriumi. 1941 – 1949 m. gyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, mokytojavo, ūkininkavo. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo 1948 m. – LTSR rašytojų sąjungos narys. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

[taisyti] Kūryba

Pirmoji knyga „Ponia Bertulienė“ pasirodė spaudoje 1925 m., o didžiausią populiarumą pelnė romanas „Karjeristai“ (1935 m.). Nuo šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu.

Parašė buitines ir istorines dramas:

„Dūmai“ („Smalkės“, 1956 m.),
„Herkus Mantas“ (1957 m.),
„Švitrigaila“ (1975 m.),
„Unija“ (1977 m.),
„Gintarinė vila“ (1979 m.),
„Meilė, džiazas ir ir velnias“ (1967 m.).

Daugelis jų pastatytos Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.).

1980 – 1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1984 m. išėjo pjesių rinkinys „Mykolas Glinskis“, o 1986 m. – apsakymų ir novelių rinkinys „Gyvų sienojų namai“.

1957 m. paskirta Valstybinė premija už tragediją „Herkus Mantas“, o 1976 m. – už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“.

1962 m. J. Grušui suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo, o 1971 m. – Liaudies rašytojo garbės vardas. 1972 m. sukurtas jo portretinis biustas (skulpt. Danutė Danytė). 1976 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). Tais pačiais metais skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“. 1989 m. rašytojo namuose Žaliakalnyje pradeda veikti Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus.