Kanapė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Cannabis | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kanapė (lot. Cannabis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) dvinamis augalas, priklausantis kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Yra skiriamos trys rūšys – Cannabis sativa, Cannabis indica ir Cannabis ruderalis.
C. sativa, kitaip Sėjamoji kanapė – paplitusi visame pasaulyje; auginama del sėklų, pluošto ir THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; ūgis – ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio, kilusi iš Centrinės Azijos. C. indica – paplitusi daugiausia Indijoje, Pakistane; auginama dėl sėklų, THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis ~1,8 m. C. ruderalis – daugiausia paplitus Šiaurės Europoje ir Rusijoje; auga kaip piktžolė; kadangi jos žydėjimas, skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į C. sativa tik daug mažesnės; užauga iki ~0,6m.
Turinys |
[taisyti] C. Ruderalis
C. Ruderalis (lot. ruderal apibūdina augalus augančius dyvietėse, šiukšlynuose) pirmą kartą buvo aprašyta rusų botaniko Janičevskio 1924 metais. Jis kildino ją iš Pietryčių Rusijos. Kaip laukinis augalas jos dabar auga nuo Kaukazo iki Kinijos. Manoma, kad pavadinismas Ruderalis gimė nuo to, kad šis skurdus augalas kilo iš atšiaurių, akmenėtų stepių.
Ruderalis yra kresna ir žema. Didžiausias jos aukštis žydėjimo metu būna nuo 30 iki 60 centimetrų. Palyginus su C. Indica, lapai labai trumpi, beveik nėra šakų, tik vienas smulkus žiedynas ant pagrindinio stiebo. Sėklų apvalkalas demėtas, jos mažesnės nei C. Sativa, bet didesnės nei C. Indica.
 |
Šis straipsnis turi būti peržiūrėtas (ištaisytos gramatinės klaidos, patikrinta rašyba, stilius ir pan.). Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Įvairiuose literatūros šaltiniuose galiam rasti tokių tradicinių/liaudiškų šio porūšio/rušies pavadinimų, kaip anaša, konopli, mimea, momea, mumeea, penka, penča, rusiška kanapė, Pirmykštė kanapė, Laukinė kanapė, Šiukšlynė, Kanapė piktžolė.
Botaniški sinonimai yra Canabis Intersite SOJAK, C. sativa LINNÉ ssp. spontanea SERBER. ex. SEREBR. et SIZOV, C. sativa LINNÉ var. Ruderalis (JANISCHEWSKY), C. sativa LINNÉ var. spontanea MANSFIELD und Cannabis spontanea MANSFIELD.
Trumpa Šiukšlynės istorija
Graikų istorikas Herodotas iš Halikarnaso (490-430 m.p.m.e./BC) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose papasakojo kaip Skitų gentys šį augalą naudojo dėl pluošto ir THK. Vėliau archeologiniai kasinėjimai patvirtino Herodotą. Dabartinės Mongolijos teritorijoje archeologai tyrinėdami skitų laidojimo piliakalnius buvo rasti smilkytuo laikikliai, odiniai kapšai pilnį šių kanapių sėklų, suanglėję seklų likučiai. Manoma, kad radiniui apie 2400 metų. Pasak Herodoto skitai ręsdavo odines palapines ir jas naudodami kaip garines pirtis ant įkaitintų akmenų berdavo Cannabis Ruderalis sėklas. Taip elgdavosi garbindami Didžiąją Deivę ar laidojimo apeigose (skitai, kaip ir lietuviai stipriai laikėsi mirusiųjų kulto) tik vyrai. Pažymėtina, kad Lietuvoje kanapės buvo laikomos, sirtingai nei linai (daugiau Vaisgamta), vyrišku augalu ir jas raudavo bei apdirbdavo tik vyrai.
Anašą Centrinėje Azijoje nuo priešistorinių laikų ritualams naudojo šamanai. Tokių atvėjų pasitaiko ir dabar kai kuriose Rusijos ir Mongolijos vietovėse. Taip pat žinoma, kad ten gyvenatys žmones Cannabis Ruderalis naudojo medicininiais tikslais bandydami gydit įvairias ligas. Manoma, kad mongolų senoviniai vaistai „bagašan“ ar kitaip rusiškas „mumijus“ tikriausiai buvo daromi iš rusiškų kanapių, kadugio uogų ir šikšnosparnių ekskrementų mišinio.
[taisyti] Panaudojimas
Cannabis Sativa Lietuvoje labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr.m.e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti grūdėmis, vyriškieji – pleiskanėmis. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus piktžolėms ir kenkėjams. Augdamas sunaudoja daug azoto ir fosforo junginių, todėl reikia gausiai papildomai tręšti. Patartina nuėmus derlių nepanaudotas augalo dalis palikti dirvoje, kad grąžintų dalį azoto ir fosforo.
Sėklos yra vienos maistingiausių pasaulyje, juose daugiau baltymų ir aminorūgščių nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių Žemaitijoje.
Yra pasakojimų, kad senovėje Dzūkijoje buvo naudotos ir dėl THK, bet tai nėra patvirtinta. Šiuo metu labiausiai išsivysčiusi yra kanapių sėklų, kaip paukščių lesalo, pramonė.
Kanapgrūdžių maistinė vertė
- Iki 36% proteino viso grūdo svorio
- Proteinas kanapių sėklose yra be tripsino inhibitorių, kurie apsunkina proteino įsisavinimą žmogaus organizme
- Aliejus sudaro 35% viso grūdo svorio
- Iki 80% polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kanapių aliejuje. Omega-3 ir Omega-6 santykiu 3:1–57%:19%
- 8% sočiųjų riebiųjų rūgščių kanapių aliejuje
Amino rūgščių kompleksas kanapių grūde
| Amino rūgštis | Kiekis, % |
|---|---|
| Alaninas | 2,289% |
| Asparto rūgštis | 5,303 |
| Argininas | 6,262 |
| Cisteinas | 0,824 |
| Glutamo rūgštis | 9,257 |
| Glicinas | 2,479 |
| Histidinas | 1,406 |
| Izoleucinas | 2,269 |
| Leucinas | 3,551 |
| Lizinas | 1,821 |
| Metioninas | 1,194 |
| Fenilalaninas | 2,192 |
| Prolinas | 2,029 |
| Treoninas | 1,969 |
| Tirozinas | 1,484 |
| Triptofanas | 0,678 |
| Serinas | 2,830 |
| Valinas | 2,364 |
Plaušai labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 pr. m. e. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš šio augalo pluošto. Daugumos jūreivių rūbai irgi buvo šiurkštūs kanapiniai. Todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.
Standartiniai kanapiniai audinai panašūs į liną visomis savo savybėmis – drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Užtat kanapes yra daug lengviau auginti nei linus ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to paties sklypo ploto. Esant šiuolaikinėms tekstilės technologijoms galima pagaminti įvairaus storio ir minkštumo audinius. Kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas auginant nereikia žemės nuodyti milžiniškais chemikalų kiekiais.
Pleiskanių pluoštas yra trumpesnis ir minkštesnis už grūdžių. Jų audinius kartu su lino nuo seno prekybininkai vadina bendriniu terminu – hemp (nuo henep, pagal senovinę anglų kalbą). Nuo to pačio, hemp terminas naudojamas pavadinti augalinio pluošto audiniams; pluoštinius augalus. Todėl pagal rašytinius šaltinius sunku nustatyti iš kokio konkrečiai augalo buvo pagaminti audiniai, jeigu, kaip dažnai pasitaiko, vartotas būtent minimas. Tik šiais laikais šiuo terminu pradeda vadinti vien tik kanapių pluošto audinius.
Po Antrojo Pasaulinio karo kanpių pluoštą iš rinkos beveik visiškai išstūmė linai ir dirbtiniai pluoštai.
Kanapės stiebai turi daug celiuliozės. Todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis yra popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV Nepriklausomybės deklaracija taipogi surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra daug lengviau išgauti celiuliozę nei iš medienos. Sunaudojama daug mažiau kenksmingų chemikalų šiame procese. Todėl kanapių popieriaus fabrikai daug mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Miškui iki kirtimo užaugti reikia nemažiau 60 metų. O kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti kad ir tris kartus per metus.
Augalas taip pat gali būti panaudotas alaus gamyboje vietoj apynių. Lietuvoje galima auginti pluoštui ir sėkloms kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas – pleiskanė), moteriški – grūdams (senovinis pavadinimas – grūdė).
[taisyti] Narkotinė medžiaga
Įvairios kanapės augalo dalys, dažniausiai moteriškų augalų, neapdulkinti vyriškųjų augalų ir nesubrandinę sėklų žiedai – marihuana, gali būti naudojamos kaip svaiginamoji mežiaga. Kanapės (“žolė”) dar rūkomos ir hašišo pavidalo (“hašas”, “guma”). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapės dervų.
Dažnai neteisingai bandoma THK ar kiti kanabinoidai poveikį priskirti haliucigenams. Su tuo griežtai nesutinka psichiatrai. THK nesukelia haliucinacijų kokias gali sukelti LSD, psilobicinas, meskalinas ar kiti haliucigenai. Apsveigę nuo marihuanos tik tariasi, kad kažka „matė“, bet nebūna tuom visiškai tikri, kaip, kad būna haliucinacijų atveju.
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais:
- Ne visiems kanapių rūkymas turi didelį poveikį. Manoma, kad pavartoję kanapių paprastai jaučiasi atsipalaidavę, nori daug kalbėti. Iš tiesų, intoksikavus THK ir kitų kanabinoidų, pojučiai paaštrėja ir asmens savijauta stipriai priklauso nuo aplinkos. Jeigu žmogus, būdamas paveiktas kanapių bus jam ar jo nuomone nesaugioje aplinkoje, jis jausis ne saugiu, o sunerimusiu. O jam draugiškoje aplinkoje, jis bus atsipalaidavęs, šnekus. Dėl šio padidėjusio jautrumo kartais spalvos jiems gali atrodyti ryškesnės, o garsai – čaižesni. Žmogus fiziškai prie marihuanos nepripanta, bet gali išsivystyti psichologinė priklausomybė. Jei vartojama kasdien, padidėja jautrumas. Intensyvus marihuanos vartojimas turi įtakos laikiniems atminties sutrikimams, laikinai mažina galimybę atlikti stipraus susikaupimo reikalaujančius darbus; pvz.: vairavimas.
Vartojant nuolat ilgesnį laiką:
- Nuolat rūkant kanapes, kyla pavojus susirgti tokiomis pačiomis ligomis kaip ir rūkant cigaretes – širdies, kvėpavimo takų ir bronchų sutrikimais bei plaučių vėžiu. Kita vertus mokslininkai yra pastebėję THK savybę stabdyti vėžinių ląstelių augimą.
[taisyti] Marihuaninės kanapės
Haris J. Aslingeris nuo 1937 metų, pasitelkdamas JAV gyventojų rasistinį nusistatymą prieš emigrantus iš Meksikos, pradėjo kruviną kompaniją prieš kanapes. JAV, išskyrus importuojamas sterilizuotas kanapių sėklas paukščių lesalui, buvo uždraustas bet koks kanapių panaudojimas. Užaugo juodoji rinka, marihuana kontrabanda buvo pradėta masiškai gabenti iš Meksikos ir Pietų Amerikos šalių plantacijų. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje JAV Narkotikų Kontrolės Administracijos (NKA) iniciatyva buvo iš lėktuvų nuodais nupurkštos didžiausios marihuaninių kanapių plantacijos. Augalai nebuvo naikinami, tik apnuodijama marihuana. Milijonai žmonių buvo apnuodyti. NKA sustiprino vietinių plantacijų paieškas ir likvidavimus. To pasekoje marihuaninių kanapių auginimas buvo perkeltas po lempomis į rūsius ir garažus. Pritaikytos agrikultūros ir genetikos mokslo naujovės. Amerikonai pastebėjo, kad moteriški kanapių augalai sukaupia daug didesnį kiekį THK, kai nebūna apvaisinami vyriškų augalų žiedadulkėmis. Daugiausia dėmesio buvo skirta išsiaiškinti, kaip kuo mažesniame plote ir tūryje užsiauginti kuo daugiau ir ko stipresnės marihuanos. Svaigalams buvo pradėti auginti atskirai tik moteriški augalai – gimė sinsemilia (isp. besėklė). Užauginama marihuana tapo daug stipresnė nei laukų augalų. Augintojai gilino savo genetikos žinias, kryžmino įvairias veisles, kūrė naujas, stabilizavo jas. Kai nuo 1976 metų Olandijos specializuotose kavinėse tapo legalu įsigyti marihuanos ar hašišo, po kelių metų į šia šalį atkreipė dėmesį JAV marihuaninių kanapių augintojų bendruomenė. Įsikūrė vadinamieji sėklų bankai (seedsbanks). Buvo pradėtos rengti marihuaninių kanapių varžybos. Šiuo metu tokių kanapių veisėjai didžiausias pajėgas skiria ne kuo stipresnės veislės išvedimui, bet daugiausia dėmesio skiria dūmo skoniui ir aromatui, veislės stabilumui, augalo kompaktiškumui. O kuo stipresnės marihuanos išauginimu dabar susirūpino farmacijos kompanijos ir JAV bei Kanados valstybinės institucijos. Taip atsirado oficialiai medicininiams tikslams su JAV vyriausybės palaiminimu išvesta G-13 jau spėjusi mitais apaugti veislė.
Marihuaninių kanapių veislių augalus tapo sunkų yra priskirti konkrečioms kanapių rūšims. Per keliasdešimt kryžminimo ir atrankos metų išvesta begalė veislių. Genai susimaišė. Kartais dominuoja indica, kartais sativa. Kartais būna 50/50. Pagausėjus augintojų atšiauriuose kraštuose (Lenkija, Rusija, Aliaska, Kanada ir kitos), vis daugiau eksperimentuojama su c. ruderalis genais. Pagal sėklų bankus kanapių veisles skirstyti taip pat nėra tikslinga. Labai greitai naujos veislės būna nukopijuojamos ir pardavinėjamos tik nežymiai pakeitus pavadinimą. Todėl dabar marihuanines kanapes specialistai bando skirstyti pagal kilmę ir išvaizdą. Tai vadinama šeimomis. Žinoma reik nepamiršt, kad viena veislė gali turėti kelių šeimų genų.
Skunk šeima
Pati didžiausia ir žinomiausia šeima. Terminas skunk daug kam jau tapo marihuanos sinonimu. Veislė Skunk yra hibridas iš trijų veislių: Acapulco Gold (50%), Colombian Gold (25%) ir Afghan (25%). Ji pirmą kartą buvo išvesta JAV aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Pats vardas suteiktas dėl specifinio ir labai stipraus kvapo. Tiek auginimo metu, tiek išdžiovinus marihuaną, tiek rūkant. Vėliau komerciniai Olandijos augintojai Skunk 1 pagrindu išvedė daug panašaus tipo veislių su tikslu sumažinti žydėjimo periodą (laikotarpis kai augalas aktyviai gamina THK ir kitus kanabinoidus) ir stabilizuoti. Šiuo metu Skunk šeimos veislės yra dominuojančios Europoje. Jos žinomiausios ir tipiškiausios atstovės: Big Bud, Hollands Hope, Ice, Jack Herer, Mazar, Shiva, Super Skunk.
Afghan šeima
Dar kitaip vadinama Kush. Kilo iš Afganistano, kai šis buvo okupuotas sovietų. Tai, nors ir maža, bet labai sena šeima. Jos veislės dažniausiai kryžminamos su Skunk šeima ir gaunami stiprūs hibridai kaip, kad Chronic, Critical Mass, Northern Lights ir Super Afghan.
Thai šeima
Šios šeimos veislės stipriai susimaišę su Vietnamese ir Cambodian nariais, netgi sudarę gentį. Thais veisles sunku taip konkrečiai apibrėžti ir išskirti kaip kad Skunk. Šios Pietryčių Azijos šeimos veislės yra labai nestabilios, todėl dažnai palikuonis stipriai skiriasi nuo motininio augalo. Jos atpažįstamos iš to, kad labai dažnai augalai tampa hermafroditais. Žinomiausios ir tipiškiausios iš vienos pusės daugiau Thais/Vietnamese iš kitos Cambodian atstovės: Blueberry, Cali Orange, Haze, Juicy Fruit, Kali Mist, Northern Lights, Yumbolt. Dauguma jų pasižymi gaiviu, vaisiniu dūmo aromatu.
Haze šeima
Tai antroji pagal dydį šeima. Haze veislė buvo išvesta sukryžminus Colombian, Mexican, Thai/Vietnamese veisles Kalifornijoje tuo pat metu kaip Skunk. Pasak marihuaninių kanapių augintojų, tai pati geriausia ilgo žydėjimo garažinių kanapių veislių linija.
Indian šeima
Viena mažiausių šeimų. Labai dažnai kryžminama su kitomis šeimomis. Tariama, kad ši šeima kilo iš South Indian veislės vieno augalo. Jos žinomiausios ir tipiškiausios atstovės: Hindu Kush ir Citral. .
White šeima
Pakankamai gausi ir garsi šeima. Pasižymi tuo, kad gaunama šviesi marihuana. Kilo iš White Widow veislės, kuri buvo sukurta sukryžminus Brazilian ir Indian paskutiniame XX a. dešimtmetyje Olandijoje. Tai kaip olandų veisėjų atsakymas į amerikonų Skunk ir Haze. Jos žinomiausios ir tipiškiausios atstovės: Snow White, White Pearl, White Rose, White Russian.
Northerm Light šeima
Dar vienas olandų produktas. Jie sukryžmino Thai ir Afghan šeimos atstoves, o gautą veislę pavadino Northern Lights, kurios sutrumpinime užkuoduotas Olandijos pavadinimas – NL. Iki šiol tai laikoma vienu tobuliausiu genetiniu sprendimu. Savu laiku tai buvo populiariausia „garažinė“ veislė. Jos hibridas su Skunk 1 yra garsusis Jack Herer.
Bubblegum šeima
Tai nauja maža šeima. Pati Bubblegum veislė gauta sukryžminus Big Skunk ir Northern Lights 5 (Skunk x Afghan x Thai x Afghan). Ji sukurta ieškant optimalios medicininės marihuanos – stipri ir malonaus skonio, kuo mažiau celiuliozės.
Blue ir Black šeimos
Kai marihuaninių kanapių augintojams atsibodo išvedinėti kuo stipresnes veisles, jie pradėjo išvedinėti kuo malonesnio dūmo aromato ir įvairių spalvų marihuanos veisles. Sukryžminus Juicy Fruit Thai ir Afghan buvo gauta Blue pradininkė Blueberry. O Black Domina pradėjo Black linija. Tai naujos šeimos ir daugiausia jos išsiskiria iš kitu tik žiedų spalva – Blue purpurine, mėlyna ar violetine, o Black – juoda.
Ruderalis/Lowryder šeima
Kilo iš Mexican Ruderalis (European Ruderalis x Oaxacan Mexicana), Northern Lights ir Williams Wonder (taip pat turinčio C. ruderalis genų). Tai buvo daugelio kryžminimų rinkinys, vėliau buvo selektyviai vesta iki mažiausio augalo, gerai tinkančio auginti atšiauriose pasaulio vietose. Pradeda žydėti automatiškai (nereikia perėjimo nuo vasarinio iki 12/12h šviesos periodo kaip daugeliui kitų veislių). Nepriklausomai tuo pačiu C. ruderalis pagrindu Aliaskos veisėjai išvedė savo pasidydžiavimą – Matanuska Thundra. Dėl menko ir prasto derliaus šios šeimos veisles daugiausia augina eksperimentiniais tikslais ar tose klimatinėse zonose kur paroje prasidejus 12/12 valandų periodui, labai greitai ateina šalti orai, ir stipriai sumažėja saulėtų dienų. Žinomiausios ir tipiškiausios atstovės: Lowryder 2, PowerStout, MasterLow, Indica Ruderalis, Ruderalis Skunk.
Spaudoje pakankamai dažnai minima Nederweed nėra kokia tai atskira marihuaninių kanapių veislė ar rūšis. Tai tiesiog bendras pavadinimas itin stiprioms Olandijoje auginamoms ir pardavinėjamoms skirtingų veislių kanapėms.
Pastebėtina, kad beveik visą šią vieno augalo veislių įvairovę sukūrė ir išplėtojo žmonės daugiausia pogrindyje. Verčiami slaptytis nuo įstatymų saugotojų, prieš juos buvo nuteikinėjama visuomenė. Tai dar karta patvirtina žmogaus sugebėjimą ne tik išlikti įvairiose priešiskose aplinkose, bet ir tęsti kurybinį darbą sudėtingose sąlygose.
[taisyti] Nuorodos
Lietuviškas portalas apie kanapes, jų priežiūrą ir kovą už dekriminalizavimą – HighLifer.info
