Kirvis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu. Įrankis pritaikytas kirsti medį, skaldyti malkas, statybai ar kapoti mėsą. Dažnai naudojamas heraldikoje simbolis. Senovėje ir viduramžiais kirviai buvo artimos kovos ir svaidomi ginklai. (žr. kovos kirvis, bardišius, franciska, tomahaukas)
Pirmųjų kirvių galvos būdavo akmeninės, vėliau varinės, bronzinės, geležinės ir plieninės, medžiaga kito priklausomai nuo žmonijos technologinių pasiekimų. Kirvių kotai būna mediniai, plastikiniai ar kompozitiniai (pvz., iš stikloplastikio).
[taisyti] Kirvių rūšys
- Alpinisto kirvis
- Dviašmenis kirvis
- Medkirčio kirvis
- Ugniagesio kirvis
[taisyti] Istorija
Pirmieji kirvių radiniai datuojami apie 6000 pr. m. e. Iki kirvių žmonės naudojo užaštrintus akmenis. Panašūs įrankiai buvo gaminami iš kaulų. Bronziniai kirviai randami nuo Bronzos amžiaus pradžios.
