Geležis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geležis (Fe) | |
---|---|
![]() |
|
Periodinė grupė |
4 |
Atomo numeris | 26 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
55,845 а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
140 (156) pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
762,5 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d6 4s2 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
125 pm |
Jono spindulys |
?? pm |
Elektroneigiamumas |
1,83 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
?? V |
Oksidacijos laipsniai |
2,3,4,6 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
7,874 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
440 J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
80,2 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
1808 K |
Lydymosi šiluma |
13,8 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
3023 K |
Garavimo šiluma |
349,6 kJ/mol |
Molinis tūris |
7,09 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
kubinė, tūriškai centruota |
Gardelės periodas |
?? Å |
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe (lot. ferrum), eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas. Tai gausiausias metalas Žemėje (Žemės plutoje – antras pagal gausumą, pirmas – aliuminis – 8%) ir manoma, kad 10 pagal gausumą elementas visatoje. Geležis – didžiausią Žemės dalį pagal masę sudarantis elementas (34,6%), taip pat sudaro 4,65% Žemės plutos masės. Manoma, kad didelė geležies koncentracija labiausiai įtakoja magnetinį Žemės lauką.
Turinys |
[taisyti] Pagrindinės charakteristikos
Geležis būna 3 alotropinių atmainų, kurios viena nuo kitos skiriasi kristaline struktūra arba magnetinėmis savybėmis: αFe – stabili iki 910°C temperatūros, γFe – nuo 910°C iki 1400°C, Fe – nuo 1400°C iki 1539°C.
Iki 769°C geležis yra feromagnetikas, o kai temperatūra aukštesnė – paramagnetikas. Tai plastiškas metalas, kalus, lengvai štampuojamas ir valcuojamas. Geležis tirpina anglį ir kitas vietines medžiagas, todėl galima gauti įvairių savybių geležies lydinių. Kietasis anglies tirpalas α geležyje vadinamas feritu, γ geležyje – austenitu.
Svarbiausi mineralai magnetitas ir hematitas sudaro geležies rūdos telkinius. Iš geležies rūdos gaunami geležies ir anglies lydiniai – ketus ir plienas. Gryna geležis išgaunama perdirbant rūdą. Nedideliais kiekiais gryna miltelių pavidalo geležis gaunama 300°C temperatūroje skaidant karbonilą Fe(CO)5 amoniako terpėje, po to dar redukuojant vandeniliu 500-600°C temperatūroje. Labai gryna geležis gaunama zoninio lydymo būdu.
[taisyti] Pritaikymas
Geležis ir jos lydiniai yra plačiausiai naudojamas metalas (jie sudaro 95% visų metalinių gaminių masės). Toks populiarumas susijęs su geležies santykiniu pigumu ir tvirtumu, dėl kurio ją galima panaudoti įvairiose srityse, įskaitant automobilių pramonę, laivų statybą, statybinių konstrukcijų gamybą.
Geležies pagrindu kuriamos naujos medžiagos, atsparios aukštai arba žemai temperatūrai, vakuumui ar dideliam slėgiui, agresyvioms aplinkoms, didelėms kintamoms apkrovoms, jonizuojantiems spinduliams.
[taisyti] Istorija

Pirmieji žinomi geležies panaudojimai – Egipto ir Šumerų civilizacijose, kur apie 4000 m. pr. m. e. buvo gaminami smulkūs daiktai (strėlių antgaliai, ornamentai) iš meteoritų liekanų.
Apie 3000-2000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje, Egipte naudota lydyta geležis, ne meteoritinės kilmės (nes nerandama nikelio priemaišų). Tačiau geležis tuomet buvo brangesnė už auksą ir naudota tik ceremoniniais tikslais.
Nuo XII iki X a. pr. m. e., Artimuosiuose Rytuose bronzinius įrankius ir ginklus sparčiai keitė geležiniai. Manoma, kad geležies panaudojimą lėmė ne ištobulėjusi geležies perdirbimo technologija, bet alavo stygius. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu skirtinguose regionuose skirtingu laiku prasidėjo geležies amžius.
Geležies gavyba baltų teritorijoje pradėta I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje. O geležies lydymo krosnies liekanų aptikta IV a. Jose geležį lydydavo iš vietinės balų rūdos su medžio anglimis. Lietuvoje daug geležies rūdos randama prie Varėnos.
[taisyti] Biologinė reikšmė
Geležis yra būtina medžiaga visiems gyviems organizmams, išskyrus kai kurias bakterijas. Dažniausiai geležis kaupiama metaloproteinuose, nes grynoje formoje įtakotų laisvųjų radikalų, kurie yra nuodingi organizmui, kūrimąsi. Geležis yra sudedamoji deguonį pernešančių proteinų (hemoglobinų ir mioglobinų) dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir procesams. Žmogaus organizme yra apie 4 gramai šio metalo katijonų.