Korėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Korėja – bendras įvardijimas Korėjos pusiasalyje egzistavusių istorinių valstybių ir kultūrinės visumos, dar žinomos kaip korėjiečių civilizacija. Šioje teritorijoje nuo 1945 (po Antrojo pasaulinio karo) susikūrė dvi atskiros valstybės: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika šiaurėje ir Korėjos Respublika pietuose, siena eina 38-ta platuma. Šiaurės Korėjos sostinė yra Pchenjanas, o Pietų Korėjos sostinė – Seulas. Pagrindinė etninė grupė – korėjiečiai.
Turinys |
[taisyti] Pavadinimo etimologija
Tolimuosiuose Rytuose ši šalis vadinama iš kinų kalbos kilusiu pavadinimu 朝鮮 (pinyin:???, kor.: choseon, jap.: chosen). Šis pavadinimas reiškia „ryto gaiva“. Taip nuo XV a. buvo vadinta ir pati valstybė.
Vakaruose vartojamas žodis „Korėja“, spėjama, kilo iš čia 10-14 a. klestėjusios Koryo valstybės pavadinimo.
Korėjai pasidalinus, Šiaurės Korėjoje išliko senasis valstybės pavadinimas (t.y. Choseon), o Pietų Korėjoje priimtinesnis kitas pavadinimas – 韓国 Hanguk, kas reiškia han (korėjiečių) tautos šalis.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Korėjos geografija
Korėja išsidėsčiusi Korėjos pusiasalyje, šiaurės rytų Azijoje. Nuo Kinijos Korėją skira Amnok upė šiaurėje ir Geltonoji jūra vakaruose. Nuo Japonijos skiria Japonijos jūra. Nedidelę sieną Korėja turi ir su Rusija.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Korėjos gyventojai
Iš viso virš 71 mln. gyventojų, 99 % iš jų yra korėjiečiai. Šiaurės Korėjoje yra apie 20 000 kinų mažuma, Pietų Korėjoje – nedidelės kinų ir japonų mažumos.
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Korėjos istorija
Per gana ilgą Korėjos istoriją pasikeitė nemaža įvairių valstybių ir dinastijų. Kai ir kitose Tolimųjų Rytų valstybėse, istorija čia dalinama tam tikrais laikotarpiais, sietinais su valdžiusiomis dinastijomis ir valstybių pavadinimais.
[taisyti] Senovė
IV-V a. pr. m. e. susikūrė Kočiosono valstybė. 109 m pr. m. e . Han dinastijos imperatorius Vudi surengė karo žygį į Kočiosoną, įsteigė čia kinų valdžios punktus, kurie ėmė kontroliuoti dalį Kočiosono teritorijos. Likusiose srityse susikūrė daug smulkių valstybėlių.
Pirmaisiais mūsų eros amžiais keletas jų sugebėjo iškilti ir pasidalinti Korėją į tris dalis. Taip prasidėjo Samguk laikotarpis. Kogurio (Goguryeo) viešpatavo šiaurėje ir galutinai išvijo kinus, Pekče (Baekje) užėmė Korėjos pietvakarius, o Silla – pietryčius.
Nors Kogurio buvo didžiausia ir stipriausia, Silla, pasikvietusi į pagalbą sąjungininkę Tangų Kiniją, 660 m užėmė Pekče, o 668 – Kogurio, tokiu būdu suvienydama Korėją. Visgi, kare padėjusi Tangų armija neskubėjo išeiti iš šalies. Po ilgų derybų Silla liko valdyti Korėjos Pietus, o Kinams liko šiaurė (ten ilgainiui įsitvirtino Palhe valstybė). Tai buvo pirmasis Korėjos pasidalijimas į Šiaurę ir Pietus, kurį Korėja išgyvena ir dabar.
IX a. pab., didėjant trinčiai tarp aristokratijos ir valdovo, įvyko nemažai sukilimų, kurių metu Silla vėl skilo į tris dalis: Silla, Vėlyvąją Pekče ir Tebong (tai – Vėlyvasis Samguk laikotarpis). Maždaug tuo metu šaliai iš šiaurės grėsė kidanių liao valstybės antpuoliai, kurie sunaikino Palhe. Tebong, (Kogurio palikuonės) valdovas 918 įsteigė naują dinastiją – Korio, perkėlė sostinę į Hesongą, atmušė liao, atimdamas iš jų daug etninių korėjiečių sričių (anksčiau priklausiusių Palhei), o 936 užkariavęs Pietus, dar kartą suvienijo Korėją. Tai buvo paskutinis šalies suvienijimas. Nuo tada Korėja iki pat 1945 m buvo vieninga.
[taisyti] Viduramžiai

[taisyti] Skilimas
Po Korėjos karo pabaigos 1953 m. Šiaurės ir Pietų Korėja nepasirašė oficialaus taikos susitarimo. Nors abiejų šalių politikai dažnai pasisako už Korėjos suvienijimą, tačiau praktinių žingsnių nedaug – korėjiečių sportininkai kai kuriose rungtynėse dalyvauja su viena vėliava.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Korėjos kultūra
Didelį vaidmenį turi šeimyniniai ryšiai. Tradicinės religijos yra konfucianizmas, neokonfucianizmas, budizmas, pastaruoju metu populiarėja ir krikščionybė.
Korėja garsi ir savo kovos menais, iš kurių vakaruose žinomiausias yra taekvondo.
Nacionalinė korėjiečių religija – Sinkio
- Korėjietiška virtuvė
- Korėjiečių šventės