Korėjos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Korėjos istorija |
| Kočioson |
| Ankstyvasis Samguk laikotarpis: |
| Okdžio, Tongje, Pujo |
| Samguk laikotarpis: |
| Silla, Pekčė, Kogurio |
| Suvienytosios Sillos laikotarpis: |
| Silla, Palhė |
| Vėlyvasis Samguk laikotarpis: |
| Silla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio |
| Korio |
| Čioson |
| Korėjos imperija |
| Japonijos okupacija Korėjoje |
| Susiskaldžiusi Korėja: |
| Pietų Korėja, Šiaurės Korėja |
Korėjos istorija – Korėjos pusiasalyje egzistavusių valstybių visumos, dažniausiai įvardijamos kaip Korėja, istorija. Kaip ir kitų Rytų Azijos civilizacijų istorija, ji dalijama į tam tikrus laikotarpius. Korėjos atveju jie vadinami pagal tuo metu egzistavusių valstybių pavadinimus.
Korėja nuo seno nebuvo visiškai vienalytė. Nors didelę dalį istorijos čia egzistavo vieninga valstybė, tam tikrais tarpsniais ji suskildavo į tris (vadinamieji Samguk laikotarpiai) arba į dvi atskiras valstybes (tokį laikmetį Korėja išgyvena dabar).
[taisyti] Priešistorė
Archeologiniais duomenimis homininai Korėjos pusiasalyje apsigyveno prie 700 000 m.[1] Kai kurie Šiauės Korėjos veikėjai tvirtina, kad šalis galėjo būti apgyvendinta prieš 1 mln. metų. [2]
[taisyti] Gojoseon (Kočioson)
Pagrindinis straipsnis: Kočioson
Arba „Senasis Čioson“. Paprastai tokiu terminu įvardijama galinga gentinė valstybė Šiaurės Korėjoje ir Pietų Mandžiūrijoje, kuri sėkmingai puldinėjo Kinijos imperijos teritorijas.
Anot legendos, ji buvo įkurta 2333 pr. m. e. legendinio protėvio Tangun (jis įkūrė visiškai legendinę Tangun Kočioson valstybę). Jau nuo II tūkst. pr. m. e. vidurio Korėjoje paplito beornamentė 無文 mumun keramika, pradėtas naudoti žalvaris, statomi megalitiniai statiniai. Ši naujoji kultūra, atrodo, formavosi liao upės slėnyje (Pietų Mandžiūrijoje), ir pamažėle slinkosi į pietus. Jos nešėjai buvo lydiminiai žemdirbiai, propagavę ryžių auginimą.
Mumun keramikos laikotarpio pirmoji pusė (1126–194 m. pr. m. e.) dažnai siejama su hipotetine Gidžia Kočioson valstybe. legenda pasakoja, kad ją įkūręs išeivis iš Kinijos 箕子 Gidžia (kin. Jizi). Tačiau šios valstybės egzistavimu rimtai abejojama.
Tikrasis, istorinis, Kočioson siejamas su IV-I a. pr. m. e. Tuo metu susiformavo vieninga agresyvi valstybė. Ji ne tik puldinėjo Kiniją, bet ir plėtė ekspansiją į rytus: kirsdama jūrą, tungūzams artima Kočioson tauta apgyvendino Japonijos Kiūšiū salos šiaurines dalis, iš kur plito po visą Japoniją ir Riūkiū salyną. Ši tauta, Japonijoje įvardijama kaip jajojaus tauta, suvaidino svarbų vaidmenį japonų ir Riūkiū tautų etnogenezėje. Tai ir lėmė dabartinį japonų ir korėjiečių kalbų panašumą.
194 m.pr.m.e. prasidėjo vad. Viman Kočioson laikotarpis. Šios valstybės įkūrėjas, atrodo buvo, pabėgėlis iš Kinijos Yan karalystės, uzurpavęs Kočioson sostą. Pusiasalio pietūs, atrodo, tuo metu buvo susijungę į hipotetinę valstybę 辰 Čin.
Kočiosone klestėjo senoji korėjiečių religija Sinkio, protėvių kultas.
[taisyti] Ankstyvasis Samguk laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Ankstyvasis Samguk laikotarpis
109 m pr. m. e. Han Kinija įsiveržė į Korėją, dėl ko Kočiosonas žlugo. Atrodo, dalyje šalies buvo įkurti keturi administraciniai kinų kontroliuojami padaliniai, valdę šiaurės vakarines pusiasalio dalis. Didžiausias jų buvo Lelang dabartiniame Pchenjane. Korėjos šiaurės rytuose susiformavo keletas valstybių – Kočiosono palikuonių: Pujo, Okdžio, Tongje ir kitos, pietuose, greičiausiai suskilus Čin – trys smulkių valstybėlių federacijos, įvardijamos bendru Samhan vardu.
Jau nuo pirmųjų m. e. amžių palengva vyko vienijimas, kuris baigėsi IV a. Šiaurėje pamažu įsigalėjo nuo Pujo atskilusi Kogurio (Goguryeo) valstybė, kurios centras buvo aplink dab. Jian miestą (dabartinėje Šiaurės Kinijoje prie Šiaurės Korėjos sienos), kuri suvienijo visas korėjietiškas valstybes, o 313 m. užėmė Lelangą, tuo padarydamas galą kinų viešpatavimui Korėjoje (tai laikoma oficialia Samguk laikotarpio pradžia). Aplink dab. Seulą susikūrusi Pekčės (Baekje) valstybėlė apie 3 a vidurį suvienijo Korėjos pietvakarius, o aplink dab. Giongdžiu (Gyeongju) miestą susikūrusi Saro (Silla) valstybė IV a. antroje pusėje užėmė Korėjos pietryčius. Taip galutinai buvo pereita į Trijų valstybių Samguk laikotarpį.
[taisyti] Samguk – trijų valstybių laikmetis
Pagrindinis straipsnis: Samguk laikotarpis
Tuo laikotarpiu Korėja buvo padalinta tarp trijų didžiausių valstybių (buvo ir keletas smulkesnių, kurios ilgainiui absorbuotos): Kogurio, Silla ir Pekčės, kurios nuolat kariavo tarpusavyje, siekdamos hegemonijos.
IV a. II pusėje stipriausia tarp jų buvo Pekčė, kuri, karaliaus Kunčiogo laikais aktyviai kariavo su Kogurio, stipriai išplėsdama savo ribas į šiaurę. Tuo tarpu V a. 2-oje pusėje, karaliaus Gvangeto laikais, labai sustiprėjo Kogurio, kuri ne kartą sumušė Pekčę, o 475 m. užėmė jos sostinę (dab. Seulas). Pekčė perkėlė sostinę piečiau – iš pradžių į Ungdžiną, o vėliau – į Sabi (Pujo).
Pergalę šioje kovoje šventė Silla, kuri VI a. absorbavo Kaja konfederaciją, ir remdamasi stipriais apmokytų jaunuolių Hvarang (Hwarang) būriais, o taip pat pasikliaudama Tang Kinijos pagalba, 660 m. užėmė Pekčę, o 668 m. – Kogurio sostinę.
[taisyti] Suvienytoja Silla (668-935)
Pagrindiniai straipsniai: Suvienytosios Sillos laikotarpis
Sillai pavykus suvienyti didžiąją dalį šalies, šiaurės ji visgi nevaldė: Tangų armijai neskubant išeiti teko jai atiduoti Korėjos dalis į šiaurę nuo Pchenjano. Tiesa, ilgainiui kinus iš šių teritorijų išvijo kita valstybė, įkurta Kogurio pabėgėlių ir besiskelbianti Kogurio įpėdine – Palhė. Tai – pirmasis istorijoje Korėjos pasidalinimas į Šiaurę ir Pietus.
[taisyti] Vėlyvasis Samguk laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Vėlyvasis Samguk laikotarpis
[taisyti] Goryeo (Korio)(936-1392)
Pagrindinis straipsnis: Korio
[taisyti] Mongolų valdymas
[taisyti] Joseon (Čioson)(1392-1897)
Pagrindinis straipsnis: Čioson laikotarpis
[taisyti] Didžioji Korėjos imperija (1897-1910)
Pagrindinis straipsnis: Korėjos imperija
[taisyti] Japonų okupacija (1910-1945)
[taisyti] Skilimas (nuo 1945)
Pagrindinis straipsnis: Susiskaldžiusi Korėja
