New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Pietų Korėja - Vikipedija

Pietų Korėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Korėjos Respublika (Pietų Korėja) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Ribojasi su Šiaurės Korėja, užimančia šiaurinę pusiasalio dalį.

대한 민국
Tehan Minguk 大韓民國
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Pietų Korėja žemėlapyje
Valstybinė kalba korėjiečių
Sostinė Seulas
Didžiausias miestas Seulas
Valstybės vadovai No Munchionas
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
98 480 km² (106)
0,3%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
48 846 823 (24)
496,01 žm./km² (10)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 180,00 mlrd. $ (11)
24 200 $ (33)
Valiuta Pietų Korėjos vonas
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +9
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Japonijos
1945 rugpjūčio 15
Valstybinis himnas Pietų Korėjos himnas
Interneto kodas .kr
Šalies tel. kodas 82

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Pietų Korėjos istorija

Šalies istorija iki 1945 m. – žr. Korėjos istorija

Pietų Korėjos istorija prasidėjo 1946 m. Nuo 1910 iki 1946 m. visa Korėja buvo okupuota Japonijos. 1945 m. Japonijai kapituliavus Tarybų Sąjunga užėmė šiaurinę (iki 38 lygiagretės), o amerikiečiai pietinę Korėjos dalį. Tokiu būdu Korėja buvo padalinta į dvi dalis. Šiaurinėje dalyje įsitvirtino komunistinis režimas. 1948 m. Pietų Korėjoje įvyko pirmieji rinkimai. Pirmuoju šalies prezidentu tapo I Singmanas (이승만).

1950 liepos 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kurio metu amerikiečiai kovojo Pietų Korėjos, o kinai – Šiaurės Korėjos pusėje. Karas baigėsi 1953 m. paliaubomis, taikos sutartis sudaryta nebuvo. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos sudaryta demilitarizuota zona. Abi šalys tebėra sutelkusios didžiules karines pajėgas abiejose demilitarizuotos zonos pusėse.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Pietų Korėjos politinė sistema

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika. Penkerių metų kadencijai renkamas prezidentas yra vyriausybės vadovas. Prezidentas su parlamento pritarimu skiria premjerministrą ir kabineto narius.

Pietų Korėjos parlamentas, vadinamas Nacionaliniu Susirinkimu arba Gukhoe (국회), renkamas ketverių metų kadencijai ir susideda iš 299 narių. Iš jų 243 renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Aukščiausias teisiminės valdžios organas yra Aukščiausiasis Teismas.

Pietų Korėjoje yra trys pagrindinės politinės partijos – Hannara partija, Woori partija ir Tūkstantmečio demokratinė partija. Šalia jų yra daug smulkesnių partijų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Pietų Korėjos administracinis suskirstymas

Pietų Korėjoje yra 1 specialusis miestas (Teukbyeolsi; 특별시; 特別市), 6 metropoliniai miestai (Gwangyeoksi; 광역시; 廣域市) ir 9 provincijos (do; 도; 道). Žemiau pateikiami pavadinimai lietuviškai, pavadinimai tarptautine transkripcija, korėjietiška abėcėle Hangul ir kiniškais hieroglifais.

[taisyti] Specialusis miestas

  • Specialusis miestas Seulas (Seoul Teukbyeolsi; 서울 특별시; 서울 特別市)
    • Pastaba: 서울 (Seoul) yra korėjietiškos kilmės žodis, reiškiantis sostinę, todėl neturi užrašymo hieroglifais. Kinų kalboje miestas buvo žinomas kaip 漢城 (kiniškai skaitomas kaip Hancheng, korėjietiškai Hanseong). 2005 sausio 18 d. Seulo miesto vyriausybė paskelbė, kad kiniškas miesto pavadinimas turi būti Shou'er (首爾). Kinijoje šis pavadinimas nėra plačiai paplitęs.

[taisyti] Metropoliniai miestai

  • Pusanas metropolinis miestas(Busan Gwangyeoksi; 부산 광역시; 釜山廣域市)
  • Tegu metropolinis miestas(Daegu Gwangyeoksi; 대구 광역시; 大邱廣域市)
  • Inčchionas metropolinis miestas (Incheon Gwangyeoksi; 인천 광역시; 仁川廣域市)
  • Kvangdžiu metropolinis miestas (Gwangju Gwangyeoksi; 광주 광역시; 光州廣域市)
  • Tedžionas metropolinis miestas (Daejeon Gwangyeoksi; 대전 광역시; 大田廣域市)
  • Ulsanas metropolinis miestas (Ulsan Gwangyeoksi; 울산 광역시; 蔚山廣域市)

[taisyti] Provincijos

  • Kionnggi provincija (Gyeonggi-do; 경기도; 京畿道)
  • Kangvon provincija (Gangwon-do; 강원도; 江原道)
  • Šiaurės Čchiungčchiong provincija (Chungcheongbuk-do; 충청 북도; 忠清北道)
  • Pietų Čchiungčchiong provincija (Chungcheongnam-do; 충청 남도; 忠清南道)
  • Šiaurės Čiollia provincija (Jeollabuk-do; 전라 북도; 全羅北道)
  • Pietų Čiollia provincija (Jeollanam-do; 전라 남도; 全羅南道)
  • Šiaurės Kiongsang provincija (Gyeongsangbuk-do; 경상 북도; 慶尚北道)
  • Pietų Kiongsang provincija (Gyeongsangnam-do; 경상 남도; 慶尚南道)
  • Čedžiu provincija (Jeju-do; 제주도; 濟州道)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Pietų Korėjos ekonomika.

[taisyti] Turizmas

Vietinis turizmas tiek Seule, tiek Pietų Korėjoje yra gana populiarus ir jo mastai vis didėja, tačiau šalis pritraukia sąlyginai mažai užsienio turistų. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš kaimyninių Azijos šalių: Kinijos, Hong Kongo, Taivano ir Japonijos. Šių šalių turistai sudaro 75% Pietų Korėjos tarptautinių turistų. Beveik visi užsieniečiai vyksta tik į Seulą. Daugiausiai turistų atvyksta iš Japonijos (daugiau nei 2mln.), o iš viso tarptautinių turistų 2005 metais priskaičiuojama 6 mln. Vidutiniškai vienas turistas išleidžia apie 2900 Lt.

Didelis įtakos turistų srautui iš Pietryčių Azijos turėjo „Korėjos banga“ 2005 metais. Šalį išpopuliarino korėjietiški serialai, kino filmai bei muzika, kurios per televiziją buvo rodomos kaimyninėse valstybėse.

Taip pat šalį visame pasaulyje išgarsino 1988 metų Seulo olimpinės žaidynės bei 2002 metų pasaulio futbolo čempionatas, kuris vyko Korėjoje ir Japonijoje. Šie renginiai labai padidino tarptautinių turistų skaičių.



Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai

Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu