Kočioson
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Korėjos istorija |
| Kočioson |
| Ankstyvasis Samguk laikotarpis: |
| Okdžio, Tongje, Pujo |
| Samguk laikotarpis: |
| Silla, Pekčė, Kogurio |
| Suvienytosios Sillos laikotarpis: |
| Silla, Palhė |
| Vėlyvasis Samguk laikotarpis: |
| Silla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio |
| Korio |
| Čioson |
| Korėjos imperija |
| Japonijos okupacija Korėjoje |
| Susiskaldžiusi Korėja: |
| Pietų Korėja, Šiaurės Korėja |
Kočioson (Kočiosonas) (kor. 古朝鮮/고조선 Gojoseon – „Senoji Korėja“) – pusiau legendinė Korėjos valstybė, klestėjusi I tūkst pr. m. e. Šiaurinėje Korėjoje ir Pietų Mandžiūrijoje. Su ja korėjiečiai sieja savo valstybingumo pradžią. Pietų Korėjoje iki 1961 m buvo vartojamas kalendorius, skaičiuojantis savo erą nuo legendinio įkūrimo – 2333 m. pr. m. e.
Turinys |
[taisyti] Legendos
Apie Kočiosoną pasakojama daugybė legendų. Teigiama, kad tai nebuvo pirmoji valstybė Korėjoje. Iki jos egzistavo Bedalguk (kor. 배달국 Baedalguk) (3898-2333 m. pr. m. e), o ši savo ruožtu kilo iš Huanguk (kor. 桓國/환국 Hwanguk) (7197-3898 m. pr. m. e.)
Pasakojama, kad tada, kai dangaus dievo Huanino sūnus Huanung valdė pasaulį iš Dievų miesto Sinsi (神市/신시), esančio Pektusan kalne, atėjo pas jį tigras ir lokys, melsdami padaryti juos žmonėmis. Dievas davė jiedviem 20 skiltelių česnako ir kiečių, liepdamas misti vien tik jais. Tigras greitai pabėgo nuo tokio gyvenimo, o lokys iškentė 21 dieną, ir dievas pavertė jį gražia moterimi Ungnio (熊女/웅녀 Ungnyeo). Kadangi jai buvo liūdna vienai, dievas padovanojo jai sūnų Tanguną, kurio tikrasis vardas buvo Tangun Vanggom.
Tangunas tapo Kočiosono įkūrėju, ir visi jo palikuonys valdovai buvo tituluojami „tangunais“. Jis valdė tuo pat metu, kuomet Kiniją valdė imperatorius Yao.
[taisyti] Geografinis padalinimas
Kočiosonas buvo padalintas į tris dalis: Šiaurėje (Pietų Mandžiūrijoje) buvo centrinė valstybė Džinčioson (Jinjoseon) su sostine Asadal mieste, valdoma paties Tanguno, vakaruose – Pončioson (Beonjoseon), su sostine Vangomsong, o pietuose (Korėjos pusiasalyje) – Mačioson (Majoseon) su sostine Daldžiguk. Pastarosios buvo valdomos „vicetangunų“ Čidunam ir Ungbekda.
[taisyti] Legendinė istorija
Kočiosono istorija tradiciškai skaidoma į tris laikotarpius:
- Tangun Čioson (2333-1126 m. pr. m. e) – Tanguno sukurta valstybė.
- Kidžia Čioson (1126-194 m. pr. m. e.) – siejama su vienu kinų valdovu 箕子 (kin. jizi, korėjietiškas tarimas – Kidžia (Gija)), kuris atvykimo į Korėją ir ėmė valdyti Kočioson ar bent jau dalį jo, introdukuodamas kinų kultūrą. Tai – hipotetinė valstybė.
- Viman Čioson (194-108 m. pr. m. e.) – irgi siejama su kinų pabėgėliu iš Yan valstybės, kuris, tapęs pripažintu žmogumi Kočiosone, nuvertė valdovą Džiun ir įkūręs sostinę Vangomsong (Pchenjane), ėmė ją valdyti. Tuo metu į Korėją pateko daug kultūrinės įtakos.
[taisyti] Radiniai
Kočiosono legendos siejamos su realiai egzistavusia žalvario kultūra, II tūkst pr. m. e pradžioje prasidėjusioje liao upės sėnyje, ir iki vidurio išplitusioje po visą Korėją. Tai buvo žemdirbių kultūra, introdukavusi Korėjoje ryžių auginimą.
Ši kultūra siejama su tam specifiniais radiniais:
- Mumun keramika – beornamentė keramika, pakeitusi senąją šukinio rašto čelmun keramiką.
- Bronzos dirbiniai – jų technologijos išsivystė II ir I tūkst pr. m. e. sandūroje. Buvo gaminami dailūs skitų žvėrių stiliaus dirbiniai.
- Smuiko formos ietigaliai – būdingi bronzos dirbiniai.
- Dolmenai
[taisyti] Tikroji istorija
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kočiosonas paminėtas VII a. pr. m. e, kaip valstybė, ar gentis, prekiaujanti su Kinijos Či valstybe. Greičiausiai tai buvo nedidelė valstybė ar net gyvenvietė.
IV a. pr. m. e. Kočiosonas galėjo būti viena iš daugybės žemių, kunigaikštysčių, susiformavusių Šiaurės Korėjoje. Greičiausiai tada ji ėmė plėsti savo hegemonija, užkariaudama mažesnes žemes. Jau tada iškilo konfrontacija su kinų Yan valstybe. Iš kinų šaltinių išaiškėja, kad joje jau buvo sureguliuoti įstatymai, klestėjo bronzos kultūra. III a. pr. m. e. kariaudamas su Yan, Kočiosonas neteko dalies savo vakarinių teritorijų. Greičiausiai tada sostine tapo Pchenjanas. Šiaip ar taip, Kočiosonas buvo stipri valstybė, kuri neretai puldinėjo Kiniją ir kėlė jai nemažą grėsmę iš rytų.
II a. pr. m. e. vykusi pabėgėlio iš Yan – Viman uzurpacija, minima legendose, irgi gali būti tikras faktas, todėl Viman Čioson valstybės egzistavimo versija nėra atmetama. Greičiausiai tada į valstybę ėmė sklisti kiniška kultūra: pradėtas introdukuoti raštas, religija, menas.
108 pr. m. e. Kočiosonas pralaimėjo Han imperatoriaus Vudi armijai, ir jo teritorijoje buvo įkurti kinų savivaldos organai. Visgi, jie nekontroliavo visų senųjų Kočiosono teritorijų, kuriose formavosi vietinių tautų valstybėlės: Pujo (Buyeo), Okdžio (Okjeo), Tongje (Dongye) ir daugybė kitų.
Taip prasidėjo Ankstyvasis Samguk laikotarpis.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
