Kranklio paradoksas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kranklio paradoksas – vokiečių logiko Karlo Gustavo Hempelio sukurtas paradoksas, demonstruojantis, kaip indukcija gali prieštarauti intuicijai.
Turime teiginį, kad visi krankliai juodi. Logikos požiūriu šis teiginys turi atitikmenį – teiginį, kad visi nejuodi daiktai nėra krankliai. Kiekvienas, stebėdamas kranklius, įsitikins pirmojo teiginio teisingumu. Tačiau stebinčiam raudonus obuolius (jų spalva puikiai atitinka antrąjį teiginį) nekils mintis, kad jo stebėjimai patvirtina teiginį, kad krankliai yra juodi.
