Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions La Liga - Vikipedija

La Liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

La Liga de Fútbol Profesional (LFP; liet. Profesionalaus futbolo lyga; geriau žinoma kaip La liga) – profesionali futbolo lyga Ispanijoje. Iki šiol La liga yra laimėję 9 klubai. Nuo 1950 m. lygoje dominuoja Real Madrid ir FC Barcelona klubai. Real Madrid laimėjo La Liga 29 kartus, o FC Barcelona- 18 kartų. 1930-1940 metais ir pastaraisiais sezonai La Liga tapo labiau konkurencinga. Kiti klubai laimėję La Liga: Atlético Madrid, Athletic Bilbao, Valencia CF, Real Sociedad, Real Betis, Deportivo La Coruña ir Sevilla FC. Lyga yra viena iš stipriausių lygų Europoje kartu su Serie A Italijoje ir Anglijos Premier lyga.

Per visą La liga istorija joje yra žaidę geriausi pasaulio žaidėjai: Alfredo Di Stéfano, Raymond Kopa, Luis Suarez, Johan Cruyff, Hristo Stoichkov, Rivaldo, Ronaldinho ir Luis Figo, buvo išrinkti geriausiais Europos žaidėjais kai atstovavo La Liga klubams. Di Stéfano ir Cruyff šį apdovanojimą bežaisdami Ispanijoje laimėjo 2 kartus. Romario, Ronaldo, Rivaldo, Luis Figo, Zinedine Zidane ir Ronaldinho buvo išrinkti FIFA geriausiu pasaulio metų žaidėju. Kiti žinomi žaidėjai – Ladislao Kubala, Ferenc Puskas, Diego Maradona, Gheorghe Hagi, Michael Laudrup, Mario Kempes ir HHugo Sánchez. Dabartinės La Liga žvaigždės yra Samuel Eto'o, Raúl, David Beckham, Pablo Aimar, Joaquín ir Fernando Torres.

Turinys

[taisyti] Lygos formatas

La Liga šiuo metu vyksta tarp rugsėjo ir birželio mėnesių. Pavadinimas La Liga dažniausiai naudojamas turint galvoje aukščiausiąją lygą Primera División, tačiau La Liga sudaro ir Segunda División A. Žemesnės lygos Segunda División B ir Tercera División yra mėgėjiškos ir regioninės.

4 aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į UEFA Čempionų lygą, La Liga laimėtojas žaidžia prieš Copa del Rey laimėtojus ir taip išaiškinamas Ispanijos Supertaurės (Supercopa de España) laimėtojas. 5 ir 6 vietas užėmę klubai patenka į UEFA taurę. Trečioji vieta UEFA taurėje atitenka Copa del Rey laimėtojams arba 7 vietą užėmusiai komandai. Visos komandos turi teisę teikti paraiškas dalyvavimui UEFA Intertoto taurėje. Paskutines 3 vietas užėmusios komandos iškrenta į Segunda Division A.

[taisyti] Istorija

[taisyti] Įkūrimas

1927 metų balandį Arenas Club de Getxo direktorius Jose Maria Acha pirmasis iškėlė įdėją apie nacionalinę Ispanijos futbolo lygą. Po ilgai trukusių debatų kokio dydžio turėtų būti lyga ir kas joje turėtų dalyvauti Real Federación Española de Fútbol (Ispanijos futbolo federacija) nutarė, kad lygoje bus 10 komandų ir ją sudarys: FC Barcelona, Real Madrid, Athletic Bilbao, Real Sociedad, Arenas Club de Getxo ir Real Unión buvo išrinkti kaip Copa del Rey laimėtojai. Athletic Madrid, RCD Español ir CE Europa pateko kaip Copa del Rey finalistai ir Racing Santander pateko per atkrintamasias varžybas. Tiktai 3 klubai žaidžia nuo pat pirmo sezono ir niekada neiškrito į žemesnę lygą – Real Madrid, FC Barcelona ir Athletic Bilbao. Pirmasis sezonas prasidėjo 1928 metais.

[taisyti] 1930-1940

Nors FC Barcelona laimėjo pirmąjį sezoną, o Real Madrid pirmuosius savo titulus laimėjo 1932 ir 1933 metais, tačiau Athletic Bilbao buvo dominuojanti jėga. Athletic Bilbao La Liga laimėjo 1930, 1931, 1934 ir 1936, taip pat 1932 ir 1933 metais užėmė antrąją vietą. 1935 m. Betis Balompie laimėjo pirmąjį savo titulą. La Liga buvo sustabdyta per Ispanijos pilietinį karą, tačiau Ispanijos Respublikos teritorijoje vyko La Liga del Mediterráneo, kur nedalyvavo tik 2 Madrido klubai. 1937 m. FC Barcelona tapo čempionais.

[taisyti] 1940-1950

Po La Liga varžybų atkūrimo Atlético Aviación, Valencia CF ir Sevilla CF buvo stipriausi klubai. Atlético Aviación į lygą pateko tiktai 1939/1940 m. sezone ir pakeitė Real Oviedo klubą. Real Oviedo stadionas buvo sugadintas karo metu. Atlético Aviación debiutiniame sezone laimėjo lygą ir 1941 metais sugebėjo apginti čempionų vardus. Valencia FC iškovojo čempionų vardus 1942, 1944 ir 1947 ir vicečempionų vardus 1948 ir 1949 metais. Sevilla CF galėjo džiaugtis savo trumpa aukso era: vicečempionų titulai 1940 ir 1942 metais ir čempionų titulas 1946 metais. Vėlesnėje dešimtmečio dalyje CF Barcelona tapo viena iš dominuojančių jėgų Ispanijos futbole. FC Barcelona lygą laimėjo 1945 ir 1948 m.

[taisyti] Di Stefano, Puskás, Kubala ir Suarez

Nors Atlético Madrid (senesnis pavadinimas Atlético Aviación) tapo čempionais 1950 ir 1951, tačiau šis dešimtmetis tapo beprasidedančios Real Madrid ir FC Barcelona eros pradžia. Nuo pat pradžių (įskaitant ir šį dešimtmetį) La Liga buvo 3 užseniečių taisyklė. Reikškianti, kad bent 8 aikštelėje esantys žaidėjai turi būti ispanai. Tačiau Real Madrid ir FC Barcelona „apėjo“ šią taisyklę natūralizuodami argentinietį Alfredo Di Stefano, vengrą Ferenc Puskás, urugvajietį José Santamaria ir Ladislao Kubala. Ladislao Kubala padėjo FC Barcelona laimėti titulą 1952 ir 1953, o Di Stefano, Puskás ir Raymond Kopa sudarė Real Madrid pagrindą ir padėjo iškovoti titulus 1954, 1955, 1957 ir 1958 metais. 1956 m. Real Madrid pergalių seriją nutraukė Atlético Bilbao. 1959 ir 1960 m. priklausė FC Barcelona klubui vadovaujamam trenerio Helenio Herrera ir vedamam lyderio aikštėje Luis Suarez.

[taisyti] La Liga klubai Europoje

Tuo tarpu Ispanijos klubai sėkmingai pasirodė ir Europos taurėse. Alfredo Di Stéfano ir draugai demonstravo savo magiškus sugebėjimus Europos taurėje padėdami Real Madrid klubui ją iškovoti 5 kartus iš eilės (1956-1960 metais). 1966 metais buvo iškovotas ir šeštasis čempionų titulas. La Liga klubai taip pat dominavo ir UEFA taurėje. FC Barcelona, Valencia CF ir Real Zaragoza laimėjo taurę 6 kartus tarp 1958 ir 1966 metų.

Real Madrid 9 kartus tapo stipriausiu Europos klubu, Ispanijos klubai laimėjo 32 Europos taures. Real Madrid iš viso laimėjo 12 titulų, FC Barcelona – 10, Valencia FC prisidėjo dar 6, Real Zaragoza – 2, ir Atlético Madrid su Sevilla FC iškovojo dar po 1. Net ir mažesnis La Liga klubai sėkmingai pasirodydavo Europos taurėse. Villarreal, Celta Vigo ir Málaga CF yra laimėję UEFA Intertoto taurę.

[taisyti] Madrido metai

Tarp 1961 ir 1980 metų Real Madrid klubas dominavo La Liga laimėdamas čempionų titulus 14 kartų. Tame tarpe 5 kartus iš eilės (1961-1965 metais) ir 2 kartus po 3 čempionų titulus iš eilės (1967-1969 metais ir 1978-1980 metais). Per šiuos metus tiktai Atlético Madrid klubas sugebėjo kiek rimčiau pasipriešinti Madrido klubui ir laimėjo čempionų La Liga 4 kartus (1966, 1970, 1973 ir 1977 metais). Valencia CF klubui (1971) ir Johan Cruyff ikvėptas FC Barcelona klubas (1974) sugebėjo šiame tarpe laimėti po vieną čempionų titulą. Johan Cruyff atvykimas davė pradžią sušvelnintom užseniečių La Liga taisyklėm.

[taisyti] 1980-1990

Real Madrid klubo dominavimą nutraukė Real Sociedad klubas laimėjęs pirmąjį savo čempionų titulą 1981 metais ir apgynė čempionų vardus 1982 metais. 1983 ir 1984 metais čempionais tapo taip pat baskų krašto atstovai Athletic Bilbao. Terry Venables atvedė FC Barcelona į 1985 metų pergalę La Liga. Real Madrid klubui užsiauginus legendinį penketuką – La Quinta del Buitre jis vėl iškovojo 5 čempionų titulus iš eilės (1986-1990 metais).

[taisyti] 1990-2000

Johan Cruyff grįžo į FC Barcelona kaip treneris 1988 metais ir sukūrė legendinę „svajonių komandą“. Joje buvo tokie žaidėjai kaip: Josep Guardiola, José Mari Bakero, Txiki Begiristain, Goikoetxea, Ronald Koeman, Michael Laudrup ir Hristo Stoichkov. Ši komanda laimėjo La Liga 4 kartus iš eilės (1991-1994 metais) ir iškovojo Europos taurę 1992 metais. Real Madrid klubas su Michael Laudrup komandoje nutraukė jų pergalių seriją ir Madrido klubas laimėjo La Liga 1995 ir 1997 metais. 1996 metais 9 kartą La Liga laimėjo Atletico Madrid klubas. Padedami Luis Figo, Luis Enrique ir Rivaldo FC Barcelona vėl laimėjo La Liga 1998 ir 1999 metais, tuo tarpu Real Madrid laimėjo UEFA Čempionų lygą 1998 ir 2000 metais.

[taisyti] Neseni įvykiai

Tarp 1993 ir 2004 m. Deportivo La Coruña klubas 10 kartų baigė čempionatą aukščiausiame trejetuke ir 2000 metais vadovaujami trenerio Javier Irureta pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo La Liga. Jie tapo 9 klubu laimėjusiu La Liga. Real Madrid klubas laimėjo dar 2 čempionų titulus 2001 ir 2003 metais ir UEFA Čempionų lygą 2002 metais. 2002 ir 2004 metais Valencia CF tapo La Liga čempionais, 2000 ir 2001 metais dalyvavo UEFA Čempionų lygos finale, o 2004 metais laimėjo UEFA taurę. FC Barcelona klubas vedamas Ronaldinho laimėjo 2 paskutinius La Liga čempionų titulus 2005 ir 2006 metais.

[taisyti] Čempionai

[taisyti] Pagal metus

Year Team
1929 FC Barcelona
1930 Athletic Bilbao
1931 Athletic Bilbao
1932 Madrid FC
1933 Madrid FC
1934 Athletic Bilbao
1935 Betis Balompie
1936 Athletic Bilbao
1937 pilietinis karas
1938 pilietinis karas
1939 pielietinis karas
1940 Atletico Aviación
1941 Atlético Aviación
1942 Valencia CF
1943 Atletico Bilbao
1944 Valencia CF
1945 CF Barcelona
1946 Sevilla CF
1947 Valencia CF
1948 CF Barcelona
1949 CF Barcelona
1950 Atlético de Madrid
1951 Atlético de Madrid
1952 CF Barcelona
1953 CF Barcelona
1954 Real Madrid
1955 Real Madrid
Year Team
1956 Atletico Bilbao
1957 Real Madrid
1958 Real Madrid
1959 CF Barcelona
1960 CF Barcelona
1961 Real Madrid
1962 Real Madrid
1963 Real Madrid
1964 Real Madrid
1965 Real Madrid
1966 Atlético de Madrid
1967 Real Madrid
1968 Real Madrid
1969 Real Madrid
1970 Atlético de Madrid
1971 Valencia CF
1972 Real Madrid
1973 Atlético de Madrid
1974 FC Barcelona
1975 Real Madrid
1976 Real Madrid
1977 Atlético de Madrid
1978 Real Madrid
1979 Real Madrid
1980 Real Madrid
1981 Real Sociedad
1982 Real Sociedad
Year Team
1983 Athletic Bilbao
1984 Athletic Bilbao
1985 FC Barcelona
1986 Real Madrid
1987 Real Madrid
1988 Real Madrid
1989 Real Madrid
1990 Real Madrid
1991 FC Barcelona
1992 FC Barcelona
1993 FC Barcelona
1994 FC Barcelona
1995 Real Madrid
1996 Atlético de Madrid
1997 Real Madrid
1998 FC Barcelona
1999 FC Barcelona
2000 Deportivo
2001 Real Madrid
2002 Valencia
2003 Real Madrid
2004 Valencia
2005 FC Barcelona
2006 FC Barcelona
2007

[taisyti] Pagal iškovotų titulų kiekį

Ispanijos La Liga
Athletic Bilbao | Atlético Madrid | FC Barcelona | Real Betis | Celta de Vigo | Deportivo | RCD Espanyol | Getafe | Gimnàstic | Levante | Real Madrid | RCD Mallorca | Osasuna | Racing | Sevilla FC | Real Sociedad | Recreativo | Valencia | Villarreal | Real Zaragoza


Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos

Lietuva: LFF A Lyga (dubleriai) | LFF I Lyga | LFF II Lyga | LFF III Lyga

Stipriausios žemyno lygos:
La Liga | Serie A | Premier League | Ligue 1 | Bundesliga | SuperLiga | Eredivisie

Aukščiausios kitų šalių lygos:
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Farerų salos | Graikija | Gruzija | Islandija | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Šiaurės Airija | Škotija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Velsas | Vengrija

Kitos pasaulio šalių futbolo lygos

Pietų Amerika: Primera División (Argentina) | Campeonato Brasileiro (Brazilija) | Copa Mustang (Kolumbija) | Primera División (Peru) | Primera División (Urugvajus) | Campeonato de Fútbol (Ekvadoras)
Šiaurės ir Centrinė Amerika: Primera División (Meksika) | Primera División (Kosta Rika) | Major League Soccer (JAV)
Azija: Turkcell Süper Lig (Turkija) | J. League (Japonija) | CSL (Kinija) | K-League (Pietų Korėja)
Afrika: Division Nationale (Tunisas) | PSL (Pietų Afrika) | Premier lyga (Egiptas)

Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu