Laukinė medžioklė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laukinė medžioklė – skandinavų ir germanų mitas. Mito pagrindas vienodas, pasakojama apie iliuzinę medžiotojų grupę su arkliais ir šunimis, pamišėliškame persekiojime per dangų.
Buvo manyta, kad Laukinė medžioklė katastrofą, karą ar marą, pranašaujantis ženklas. Ją pamačiusiam pranašauja mirtį. Mirtingieji pamatę medžioklę gali būti pagrobti į mirusiųjų šalį.
Daugumoje skandinavų ir germanų versijų, medžioklė organizuojama gelbėti ar keršyti už moterį, kuri buvo pagrobta ar nužudyta. Medžiotojas gali būti nežinoma prarasta siela, istorinė ar legendinė asmenybė kaip Dietrichas iš Berno ar danų karalius Valdemaras Aterdagas ar identifikuojamas su dievu Odinu (ar kitu jo pavidalu).
Buvo įvairūs Laukinės medžioklės versijos variantai: Laukinė medžioklė, Vodeno medžioklė, Įniršio medžioklė, (Vokietijoje), Herlathing (Anglijoje), Mesnee d'Hellequin (Š. Prancūzijoje), Kaino medžioklė, Herodo medžioklė, Gabrieliaus šunys ir Asgardreja (Asgardreia).
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
