Leviatanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leviatanas (hebr. liwjatan – susuktas, vingiuotas) – mitinė didžiulė jūrų gyvatė. Paminėtas Biblijoje, Senajame Testamente. Siejamas su piktąja dvasia, šėtonu. Izajo knygoje jo vardas – Rahabas. Vėliau jis siejamas su žalčiu.Modernioje hebrajų kalboje leviatanas reiškia jurų pabaisa,o dabar taip vadinamas banginis .
Senovės Kanaano gyventojai turėjo mitą apie dievo Baalo kovą su septyngalviu slibinu.
Babiloniečiai turėjo mitą apie dievo Marduko kovą su deive Tiamat, kuri buvo vaizduojama kaip jūros pabaisa. Jos prototipu galėjo būti krokodilas, banginis ar begemotas.
- „Leviatanas“ – Tomo Hobso (Thomas Hobbes) 1660 metais parašyta knyga.