Mauda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Conium | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Dėmėtoji mauda (Conium maculatum) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Mauda (lot. Conium) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti rūšis – dėmėtoji mauda (lot. Conium maculatum, angl. Poison Hemlock, vok. Gefleckter Schierling). Visose augalo dalyse ir ypač nokstančiose sėklose yra nuodingų alkaloidų, kurie lengvai suyra augalą išdžiovinus. Turi nemalonų kvapą, kuris neišnyksta net augalą išdžiovinus.
Stiebas stačias, neryškiai vagotas, apie 60-150 cm aukščio. Apatiniai lapai su ilgu kotu, tris kartus plunksniški. Žiedynas – skėtis. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Auga bergždynuose, patvoriuose.
[taisyti] Ar dėmėtoji mauda – vaistažolė?
Bet kokioms ligoms gydyti dėmėtoji mauda nevartojama. Dėmėtoji mauda labai nuodingas augalas, jo komponentai draudžiami naudoti net kosmetikoje. Medicinoje jos preparatai buvo naudojami praeito amžiaus pradžioje kaip nuskausminanti priemonė kartu su morfijumi palengvinti vėžio sukeltiems skausmams. Matyt iš tų laikų ir atkeliavo mitas, kad šis augalas gydo vėžinius susirgimus. Dėmėtosios maudos tinktūra buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas. Šiuo metu labai smarkiai praskiesti dėmėtosios maudos preparatai vartojami tik homeopatinių vaistų gamyboje. Geriant savos gamybos maudos tinktūrą galima nusinuodyti. Tačiau jei vaistus su šiuo augalu Jums paskyrė gydytojas tuomet juos galėtų pagaminti homeopatinėje vaistinėje. Homeopatinę vaistinę galima rasti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuse.