Meitneris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Meitneris (Mt) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 109 |
| Išvaizda |
Nežinoma, greičiausiai šviesiai pilkos metalinės spalvos |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
[268] а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
? pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
? kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
Greičiausiai Rn5f146d77s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
? pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
? (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
? g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
? W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
? K |
| Lydymosi šiluma |
? kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
? K |
| Garavimo šiluma |
? kJ/mol |
| Molinis tūris |
nan cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Meitneris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mt, eilės numeris 109. Meitneris gautas P. Armbrusterio ir G. Munzenbergo 1982 metais Darmštate bismuto izotopą (209Bi) bombarduojant geležies branduoliais.
Pavadintas pagal Austrijos fizikės ir radiotechnikės L. Meitner pavardę. Galutinai šis pavadinimas priimtas 1997 m., iki tol siekiant išspręsti ginčus dėl elementų pavadinimų buvo laikinai naudojamas unileniumo pavadinimas.
Tai sintetinis elementas, kurio stabiliausias izotopas 266Mt, kurio skilimo pusperiodis 3,4 ms.
