Neapykanta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neapykanta – emocija arba jausmas, kai jaučiamas stiprus pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas, priešiškumas, antipatija, paprastai siejama su suvokiamu noru vengti, apriboti, pašalinti ar sunaikinti neapykantos objektą. Neapykanta gali atsirasti dėl objekto sukeliamos baimės arba dėl susidūrimo su tuo objektu praeityje kilusių neigiamų pasekmių. Dažnai neapykanta laikoma meilės ir draugystės priešingybe, nors yra teigiančių, kad meilės priešingybė yra abejingumas. Neapykanta gali būti sudėtingų ir prieštaringų jausmų bei minčių elementas, pavyzdžiui, meilės-neapykantos santykiuose. Kartais veiksmažodis „nekęsti“ gali būti vartojamas kasdieninėje kalboje, reiškiant tik objekto nemėgimą.
Pasak evoliucinės psichologijos, neapykanta yra racionali reakcija į kitą žmogų, kurio interesai smarkiai kertasi su tavais. Tai traktuojama kaip apsauginė reakcija: žmonės, kurių elgesys yra numanomai grėsmingas paties išlikimui, turi būti nekenčiami, o žmonės, kurie padidina išlikimo šansus, mėgstami arba mylimi, nes gebėjimas greitai atskirti draugus nuo priešų yra saugumo pagrindas.
Neapykanta kyla dėl kelių žmogaus mąstymo savybių, tokių kaip pasirinkimas kaltinti kitus žmones dėl savo nesėkmių, bandymas apsaugoti savigarbą, atsikratyti savo baimių („naikinant kitus blogiečius“), priežasčių aiškinimo klaidos, neobjektyvus tikrovės vertinimas.
Neapykanta gali būti smurto pradinis etapas.
