Nikėjos I susirinkimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nikėjos I susirinkimas – Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 325 m. Bitinijos mieste Nikėjoje (dabar Turkijos miestas İznik).
Šį susirinkimą sušaukė Romos imperatorius Konstantinas tam, kad šis išspręstų klausimus, susijusius su arijonizmu (tikėjimu, kad Jėzus Kristus yra ne Dievas, o tik kūrinys). Susirinkimas prasidėjo 325 m. gegužės 20 d. Jame dalyvavo apie 300 vyskupų (kartais pateikiamas skaičius 318 gali būti gautas apvalinant, nes būtent tiek Abraomo tarnų mini Biblija). Dauguma jų buvo iš rytinės Romos imperijos dalies, bet buvo ir keletas iš Persijos, Kaukazo, penketas iš vakarinės Romos imperijos dalies. Popiežius kaip savo atstovus į susirinkimą nusiuntė du kunigus.
Susirinkime arijonizmas buvo pasmerktas kaip erezija. Buvo suformuluotas ir priimtas Nikėjos tikėjimo išpažinimas, teigęs, kad Sūnus (Jėzus Kristus) yra „vienos prigimties“ (gr. ὁμοούσιον) su Tėvu. Susirinkimas taip pat nustatė visai Bažnyčiai bendrą Velykų datą, priėmė 20 kanonų (kai kurie šaltiniai teigia, kad kanonų buvo priimta daugiau), užbaigė Meletijaus schizmą.
Susirinkimas baigėsi 325 m. birželio 19 d.
[taisyti] Šaltiniai
- Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325-1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1]
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
 |
Šis religinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
