Programavimo kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Programavimo kalba – dirbtinė kalba, skirta aprašyti aparato (ypač kompiuterio) funkcionavimą. Programavimo kalba susideda iš sintaksinių bei semantinių taisyklių.

Turinys

1 Tikslas
2 Istorija
3 Skirstymas
4 Dar žiūrėkite
5 Nuorodos

[taisyti] Tikslas

Programavimo kalbos sukurtos tam, kad programuotojai galėtų žymiai paprasčiau rašyti programas, nei jie tai darytų programuodami mašinos kodu ar žemo lygio kalbomis (pvz., Asembleriu). Viena iš svarbiausių programavimo kalbos paskirčių -- ne tik programinio kodo užrašymo paprastumas, bet ir jo perskaitymo ir perpratimo paprastumas. Tai svarbu dirbant tiek komandoje, tiek individualiai.

[taisyti] Istorija

Kai tik atsirado pirmi (primityvūs) kompiuteriai, jiems pradėtos rašyti programos kalbomis, atitinkančiomis asemblerio kalbą.

1945 m. sukurta pirmoji žinoma kalba Plankalkül.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje susidarius palankioms sąlygoms, sukurta nemažai kalbų, tame tarpe Fortran (1954), Algol 58 (1958), Lisp (1959).
Vėliau sukurta daug įvairių tipų ir paskirčių kalbų; žinomesnės iš jų: Cobol (1960), Simula (1962), BASIC (1964), Logo (1967), Pascal (1971), C (1972), C++ (1983), Perl (1987), Java (1995), PHP (1997), C# (2000)

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio dauguma kalbų kurtos ne iš naujo, o tobulinant ir jungiant jau sukurtas kalbas.

[taisyti] Skirstymas

Programavimo kalbas galima skirstyti keletų būdų. Čia išvardinti kai kurie jų.

[taisyti] Pagal vykdymo tipą

Vykdymo tipas – būdas, kaip programos kodas paverčiamas kompiuteriui suprantamomis instrukcijomis ir vykdomas.

Teorinės kalbos (nevykdomos)
Kompiliuojamos kalbos (pvz., C, Pascal)
Interpretuojamos kalbos (pvz., BASIC, PHP, Perl, Python, Ruby)
Mišrios kalbos – naudojamas ir kompiliatorius, ir interpretatorius (pvz., Java; taip pat žr. JIT)

[taisyti] Pagal abstrakcijos lygį

Kuo kalba abstraktesnė, tuo aukštesnio lygio ji skaitoma.

Mašininis kodas
Žemo lygio kalbos (pvz., Asembleris)
Sisteminės kalbos (pvz., C)
Objektinės kalbos (pvz., SmallTalk)

[taisyti] Pagal vyraujančia paradigmą

Funkcinės kalbos (pvz., Lisp, ML)
Procedūrinės kalbos (pvz., C, Pascal)
Objektinės kalbos (pvz., SmallTalk, Java, Ruby)
Loginės kalbos (pvz., Prolog)

[taisyti] Pagal sudėtingumą

BASIC: labai paprastus algoritmai turi būti suprogramuoti labai paprasta, sudėtingiems algoritmams skirtos kitos kalbos.
C, C++: kalba tokia sudėtinga, kad bet kokiam uždaviniui būtų galima sukurti įmanomai mažesnės apimties programą.
Pascal: tekstas skirtas ne tik kompiuteriui, bet ir žmogui, viskas turi būti kuo aiškiau, griežtos taisyklės mažina klaidų tikimybę.
Perl, PHP: paprasti algoritmai užrašomi paprastai, sudėtingus algoritmus užrašyti įmanoma.

[taisyti] Pagal paskirtį

Kai kurios kalbos dažniau sutinkamos tam tikrose, joms būdingose, nišose. Vienos kalbos buvo sukurtos specialiai tam tikros srities problemoms spręsti, kitos išpopuliarėjo savo srityje dėl istorinių aplinkybių.

Keletas išskirtinių sričių su joms būdingomis kalbomis: