Rasė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rasė – istoriškai susiformavusi biologinė ir teritorinė žmonių grupė, turinti paveldimų išorinių požymių.

Kiek ir kokių žmonių rasių yra ir ar šis terminas žmonių atžvilgiu išvis turi prasmę yra ginčytinas. Rasių teorijas ypatingai diskreditavo nacionalsocialistai, propagavę „valdančiųjų rasės“ teorijas bei kitas rasistinės teorijas. Šiuo metu bandymai žmones skirstyti į rases pagal išorinius požymius (odos spalva, plaukų spalva, kūno sudėjimas ir pan.) yra įdomūs daugiau istoriniu požiūriu.

[taisyti] Skirstymas

Išskiriamų rasių skaičius įvairiais laikais labai skyrėsi. Tradiciškai nuo Linėjo laikų išskiriamos trys pagrindinės rasės:

Europidai (Europa, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Indija)
Mongolidai (Rytų Azijos ir senieji Amerikos gyventojai)
Negridai (Afrika)

Šios trys pagrindinės rasės buvo toliau skaidomos, įskaitant ir įvairius pereinamuosius ir mišrius variantus, pvz., turanidai, australidai, metisai (europido ir indėno palikuonys), mulatai (europido ir negrido palikuonys) bei porasius. Europidai taip pat buvo skirstomi į šiaurinę, Rytų Europos rasę, Dinarų rasę, dalo-falidus, Alpių rasę, Viduržemio jūros, armenidų, orietalidų, indų porasius. Kai dėl rasių maišymosi susidariusios maišytos rasės minimos:

Europidų-mongolidų – Vidurinės Azijos gyventojai
Europidų-negridų – Etiopijos, Somalio gyventojai
Mongolidų-negridų – Malagašiai

Mongolidai dažnai dalinami į dvi grupes (tiksliau išskiriami indėnai):

Azijos mongolidai (mongolidai iš Azijos)
Indėnai (mongolidų rasės atstovai, gyvenantys Šiaurės Amerikoje)

Dėl tam tikrų skirtumų po Linėjo mokslininkai negridus priskyrė platesnei australonegridų rasei, dalinamai į dvi grupes:

Negridai (Negrai) (afrikiečiai ir jų palikuonys)
Australidai (Australijos bei pietų Indijos rasė)

Nors šiuolaikinė gentika šias klasifikacijas laiko pasenusiomis, kasdieniame gyvenime jos tebėra populiarios. Žmonių genetikos specialistas Luigi Cavalli-Sforza teigia, kad išoriniai odos, plaukų spalvos, plaukų struktūros ir nosies formos skirtumai yra tik prisitaikymas prie skirtingų klimato ir mitybos sąlygų, kurie yra lemiami labai mažo genų pogrupio. Iš principo kiekvienas žmonių pogrupis – teoriškai net vieno kaimo gyventojai – skiriasi nuo kitų imant vidutines išorinių požymių vertes.