Romos sutartis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos Bendrijos įkūrimo sutartis arba Romos sutartis pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje. Šia sutartimi Belgija, Vakarų Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai įkūrė Europos Bendriją. Ši sutartis yra vienas iš pirminių Europos teisės šaltinių.
Sutartis įsigaliojo 1958 m. pradžioje, kai sutartį ratifikavo paskutinė šalis – Italija. sutartis sudaryta neribotam laikui.
Vėliau prie sutarties prisijungė šios šalys:
- Danijos karalystė
- Graikijos respublika
- Ispanijos karalystė
- Airijos respublika
- Austrijos respublika
- Portugalijos respublika
- Suomijos respublika
- Švedijos karalystė
- Jungtinė Karalystė
Europos Bendrijos sutarties pasirašymas buvo po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusių Europos bendradarbiavimo pastangų tęsinys, po to, kai nepavyko įkurti Europos Gynybos Bendrijos, nes atitinkamos sutarties neratifikavo Prancūzijos Nacionalinis susirinkimas (parlamentas). Buvo suprasta, kad Europos integracija lengviau bus realizuojama ekonominėje sferoje.
Europos Bendrijos įkūrimo sutartis turi viršnacionalinį pobūdį, t.y. ji yra viršesnė už nacionalinę teisę.
Europos Sąjungos istorija, struktūra ir sutartys | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1952 | 1958 | 1967 | 1993 | 1999 | 2003 | ? | |||
Europos Bendrijos (EB) | Europos Sąjunga (ES) | ||||||||
Europos anglių ir plieno bendrija | |||||||||
Euratomas | |||||||||
Europos Ekonominė Bendrija (EEB) | Europos Bendrija (EB) | ||||||||
Teisė ir vidaus reikalai | |||||||||
Policijos ir teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose | |||||||||
Bendroji Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika | |||||||||
Paryžiaus sutartis | Romos sutartis | Fusions-vertrag | Mastrichto sutartis | Amsterdamos sutartis | Nicos sutartis | Europos Konstitucija |