SS

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

SS ženklas

SS (pilnas pavadinimas vokiškai „Schutzstaffel“ – apsaugos rinktinė) – sukarinta nacistinės Vokietijos organizacija, įkurta 1920 metais. Nuo pat įkūrimo SS buvo pagrindinė smogiamoji jėga, kovojanti su, anot pačių nacių, tautos ir rasės priešais. SS pasižymėjo tuo, kad visi jos nariai buvo griežtai atrenkami pagal rasinius ir idealoginius požymius.

[taisyti] Istorija

[taisyti] Atsiradimas

Alaus rūsio pučo metu (1923 metų lapkričio 8) sužavėtas savo asmens sargybinių atsidavimu (demonstracijos metu policijai atidengus ugnį į koloną, Hitlerį nuo kulkų uždengė ir žuvo Ulrichas Grafas) Hitleris įsakė sukurti specialų asmens sargybinių dalinį. Jo sukūrimas buvo patikėtas asmeniniam Hitlerio vairuotojui Julijui Šrekui (Julius Schreck), kuris tapo pirmuoju SS vadu. Apsaugos rinktinės pavadinimą pasiūlė Hermanas Gėringas (Hermann Göring)taip tapdamas organizacijos „krikštatėviu“.

[taisyti] Vadovai

Julius Schreck (1920–1926)
Joseph Berchtold (1926–1927)
Erhard Heiden (1927–1929)
Heinrich Himmler (1929–1945)
Karl Hanke (1945)

[taisyti] Organizacinė struktūra

Julijus Šrekas (Julius Schreck) sukūrė pradinius Apsaugos rinktinės nuostatus, kurie aiškiai apibrėžti naujojo elitinio dalinio statusą. Nuostatuose buvo nurodyta, kad Apsaugos rinktinę turėjo sudaryti 10 vyrų ir karininkas. Tokios grupės turėjo veikti kiekviename Vokietijos mieste. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Berlynui – šiame mieste veikusios SS rinktinės dydis turėjo būti dvigubai didesnis (20 vyrų ir 2 karininkai). Buvo parengti labai griežti atrankos į SS kriterijai: kandidatai turėjo būti nuo 25 iki 35 metų amžiaus, neteisti, negeriantys ir stiprūs fiziškai. Ypatingai buvo akcentuojamas lojalumas ir ištikimybė asmeniškai Adolfui Hitleriui.