Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions Tankas - Vikipedija

Tankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pirmas pasaulyje tankas – britų „Mark I“
Pirmas pasaulyje tankas – britų „Mark I“

Tankas (iš angl. tankbakas, cisterna – kodinis šarvuoto visureigio projekto pavadinimas) – šarvuota vikšrinė (rečiau ratinė) kovinė mašina. Tankas pagrindinę ginkluotę sudaro patranka. Ankstesnėse tankų konstrukcijos vystymosi stadijose buvo kuriami ir statomi tankai, kurių pagrindinė ginkluotė buvo kulkosvaidžiai, po antro pasaulinio karo tankai kurių pagrindinė ginkluotė buvo raketos ar ugniasvaidžiai. Tankų daliniai paprastai yra remiami pėstininkų, aviacijos, artilerijos ir inžinerinių dalinių.


Turinys

[taisyti] Istorija

Pirmieji tankai buvo sukurti Jungtinėje Karalystėje. Šie tankai į mūšio laukus buvo gabenami traukiniais, apdengti brezentu jie labai priminė degalų cisternas bakus. Siekiant išlaikyti slaptumą jie visur buvo vadinami „bakais“ (angl. tank – bakas). 1915 m. rugsėjo 6 d. jie pirmą kartą panaudoti Pirmojo pasaulinio karo fronte. Tankus vėliau sukūrė ir 1917 m. balandžio 17 d. pirmą kartą panaudojo ir prancūzai. Pirmą kartą masiškai tankai panaudoti 1917 m. lapkričio 20 d. Kambrė mūšyje.

Nepaisant to, kad tuometinė ginkluotė neleido efektyviai pasipriešinti tankų puolimams, jie karo pobūdžio ir eigos nepakeitė, nes buvo labai nepatikimi, turėjo mažą veikimo spindulį. Pabūklai dar netiko efektyviai naikinti nutolusiems taikiniams ar masyvesniems įtvirtinimams. Nepaisant to jau Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje tapo aišku, kad atsiradus tankams tradicinis tranšėjinis karas nebeperspektyvus.

Po Pirmojo pasaulinio karo tankų gamyba buvo vystoma toliau, tačiau daugumoje šalių – gana neapgalvotai. Dauguma konstruktorių bandė kurti arba labai silpnai šarvuotas ir ginkluotas mašinas, savo charakteristikomis tinkamesnes pirmo pasaulinio karo laikams (kovai prieš pėstininkus), arba itin perkrautas, daugiabokštes, lėtaeiges mašinas – pastarųjų kūrėjai rėmėsi sausumai skirtų šarvuotų laivų idėja.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse tankų konstruktoriai, ypač – Tarybų Sąjungos ir Vokietijos (remdamiesi Ispanijos pilietinio karo bei, iš dalies – Žiemos karo patirtimi), išnagrinėjo labiausiai paplitusių tankų savybes ir sukūrė naują koncepciją, pagal kurią buvo išskirtos dvi pagrindinės tankų klasės: sunkieji tankai, skirti kitų tankų naikinimui bei įtvirtinimų šturmui, bei vidutiniai tankai, skirti pėstininkų palaikymui, laikinų įtvirtinimų bei lengvesnės šarvuotosios technikos naikinimui. Tarybų Sąjunga tokio tipo tankais pradėjo perginkluoti kariuomenę (vidutiniai T-34 bei sunkieji KB) dar prieš karą. Vokietija karo pradžioje turėjo ypač daug ir gerai organizuotuos tankų padalinius (vidutinieji Panzer III ir Panzer IV). Patobulinti tankai (vidutiniai Panther ir sunkieji Tiger) pasirodė tik nuo 1942 ir dar negausūs. Antrojo pasaulinio karo metu buvo įsitikinta, kad efektyvus tankų panaudojimas leidžia pakeisti karo pobūdį, pritaikyti visai naujus karo būdus (Blitzkrieg), kai stabili fronto linija nesusidaro, o tranšėjinis karas tampa negalimu.

Po karo tankai vystėsi labai greitai, pradėjo didėti jų pagrindinių kalibrų didžiai (nuo 90 mm tankas „T-44“, iki 120 mm tankas „Leopard“)

[taisyti] Dabartis

Šiuolaikinis amerikiečių tankas „M1A1 Abrams“
Šiuolaikinis amerikiečių tankas „M1A1 Abrams“

Šiais laikais tankai yra tapę pagrindine sausumos kariuomenės smogiamaja jėga. Vietoje Antrojo pasaulinio karo metu naudotų lengvųjų, vidutinių ir sunkiųjų tankų, daugelyje šalių yra naudojama tarpinė, universali tankų rūšis – pagrindiniai tankai. Lyginant su Antrojo pasaulinio karo laikais, šiuolaikiniai tankai turi tik didesnio kalibro pabūklus, o komponuote ir šarvų storiu skiriasi nedaug. Daugiausia remiamasi naujomis šarvų (įvairios keramikos, urano lydiniai) medžiagomis, naujomis gynybinėmis sistemomis (reaktyvūs šarvai, priešraketinės ir prišsviedininės gynybos priemonės, ir kt.), elektronika (radarai, naktinio matymo, navigacijos bei kiti prietaisai), pabūkluose naudojami naujų tipų sviediniai (pokalibriniai, valdomi reaktyviniai) ir pan.

[taisyti] Konstrukcija

Tanko konstrukcija
Tanko konstrukcija

Trys pagrindiniai tanko efektyvumo faktoriai yra ginkluotė, mobilumas ir apsauga (šarvų stiprumas). Ginkluotė apsprendžia tanko galimybes sunaikinti priešo objektus. Tarp svarbių ginkluotės charakteristikų yra nuotolis, kurį pasiekia iš tanko pabūklo paleisti sviediniai ar valdomos raketos, galimybė šaudyti judant ir į judančius taikinius. Mobilumas yra ne tik tanko greitis, bet ir sugebėjimas manevruoti įvairaus tipo vietovėse, įveikti įvairias natūralias ir dirbtines kliūtis.

[taisyti] Transportavimas

Dėl savo didelio svorio ir didelio 1 pravažiuoto kilometro kainos bei palyginti mažos ridos be remonto, dažniausiai tankai transprotuojami geležinkeliu bei specialiais automobiliniais vilkikais, taip pat laivais, labai retais atvejais lektuvais. Esant reikalui (mūšio metu) tankas yra pakankamai greitas tiek plente (iki 80 km/val), tiek raižyta vietove. Dėl didelio vikšrų ploto santykinis slėgis į gruntą dažnai neviršija žmogaus kojos sukuriamo slėgio. Visur kitur jis gali važiuoti maždaug 30–50 km/val greičiu. Trukdant tankų transportą, priešo teritorijoje svarbu naikinti geležinkelio tiltus ir kitą sunkiai atkuriamą įrangą.

[taisyti] Pažeidžiamumas

Tankas – galingas ginklas, neretai vadinamas mūšio lauko karaliumi. Tačiau jis nėra nenugalimas. Stiprausia šarvuote yra šarvuotas tanko priekis ir bortai, slipniau užpakalinė dalis, o silpniausiai viršutinė dalis. Taip silpna vieta yra tarp korpuso ir bokštelio.

[taisyti] Pėstininkai

Tankas yra didelė ir triukšminga mašina. Pėstininkai, ypač miesto rajonuose, gali juos iš toli pastebėti ir pulti iš pasalų. Todėl tankai daugiausia kovoja palaikomi savo pusės pėstininkų.

Patyrusiam kariui yra palyginti paprasta priartėti prie tanko, jei šis kovos metu yra aklinai uždarytas (vadas nežiūri pro bokštelio liuką). Iš tokio tanko gana prastai matyti (ypač jo šonų ir užpakalinės dalies kryptimi, nebent bokštas būtų atsuktas į tą pusę). Žiūrintį pro liuką vadą, žinoma, galima nušauti.

Teoriškai priešo pėstininkas gali pasislėpti už medžio ar kitos priedangos ir tiesiog laukti tanko privažiuojant artyn. Tačiau tankas yra bauginanti kovos mašina, todėl tai pavyksta tik treniruotam ir disciplinuotam kariui.

Kai pėstininkas vienu ar kitu būdu priartėjo arčiau kritinės ribos, jis nebegali būti atakuojamas tanko pagrindiniais ginklais, nes pabūklas ir kulkosvaidis negali nuleisti vamzdžių pakankamai žemai. Tačiau jei tankas ne vienas, jis gali šauktis kitų mašinų pagalbos. Šios gali apšaudyti savo pusės tanką mažo kalibro ginklais, kurie neįveiks jo šarvų, tačiau nuvaikys priešo pėstininkus. Tanko įgula gali stoti į kovą atidariusi tanko angas, tačiau taip ji netenka tanko šarvų apsaugos.

Nors daugelis rankinių prieštankinių ginklų gali ir neįveikti priekinių šarvų, jie paprastai įveikia silpnesnius šoninius ar galinius šarvus ir lengvai gali pažeisti varomąją dalį. Tankas taip pat pažeidžiamas ir rankomis padėtomis prieštankinėmis minomis. Lengviausiai ši mašina įveikiama ataka iš viršaus, nes čia šarvai paprastai būna ploniausi.

[taisyti] Artilerija

[taisyti] Minos

Prieštankinės minos, pradėtos naudoti dar pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau jos buvo labai neefektyvios.

[taisyti] Sraigtasparniai

Prieštankinį ginklą nešantis sraigtasparnis yra pavojingiausias šių dienų tanko priešas. Būdamas daug greitesnis ir manevringesnis už tanką, jis gali užpulti labai netikėtai ir iš nelauktos pusės. Sraigtasparnio ginklai gali pasiekti tanką ir tada, kai tanko ginklams šis sraigtasparnis yra per toli. Be to, net ir nedidelio kalibro patranka gali būti efektyvi, nes sraigtasparnis atakuoja iš viršaus (lengviausiai pažeidžiama tanko dalis).

[taisyti] Lėktuvai

Yra sukurta daug būtent tankų naikinimui skirtų lėktuvų.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Tankas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu