Teatras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teatras – (iš pr. théâtre; lot. theatrum; gr. théatron vieta, skirta parodymui; v. theasthai pasižiūrėti) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai.
Turinys |
[taisyti] Antika
V amžius laikomas dramų klestėjimo laikotarpis. Žymiausi tragedijų kūrėjai: Sofoklis, Aischilas, Euripidas.
[taisyti] Struktūra ir vaidinimų organizavimas
Teatras suvokiamas kaip tam tikras pastatas. Teatro statinys būdavo be stogo. Senąjį teatrą sudarė 3 dalys:
- Apvali aikštelė – orchestra, ten dainuodavo choras, tai buvo būtina dramos dalis;
- Scena – ji buvo už orchestros;
- Kalvos šlaitas, ten buvo sustatyti suolai.
Vaidinimus organizavo valstybė, kuri ruošdavo dramų rašymų konkursus. Šventės metu rungdavosi 3 kūrėjai. Kiekvienas iš jų turėjo sukurti po 3 tragedijas ir vieną linksmą pjesę. Vyrai, užsidėję kaukes, vaidindavo moteris, kadangi moterims būdavo draudžiama. Kiekvieno dramaturgo kūrybai buvo skiriama po vieną dieną.
[taisyti] Pjesės vertinimas
Komisija spręsdavo, kas geriausiai pasirodydavo. Ją sudarė dešimt žmonių – po vieną iš kiekvienos apygardos.Vaidinimai vykdavo visą dieną. Iš pradžių scenoje vaidindavo 1 aktorius, po to jų daugėdavo.
[taisyti] Rūšys
Iš pradžių teatrai buvo tik choriniai. Teatras buvo ne pramoga, o šventas reikalas. Šitaip atėniečiai pagerbdavo Dionisą. Giedant buvo prašoma dievų malonės. Vėliau šalia choro atsirado ir aktorių teatrai.
Teatrai, vaidinimai vyko du kartus per metus, pas Derlingumo ir vyno dievo Dioniso šventes, pietiniame Akropolio šlaite. Teatras talpino 15 000 žiūrovų.
Epidauro amfiteatras – didžiausias išlikęs antikinis teatras Graikijoje.
[taisyti] Statiniai: senovės romėnų teatras
Romėnų teatras (Kom Al Dekka) – gerai išsilaikęs statinys su galerijomis, mozaikinėmis grindimis, marmurinėmis kėdėmis žiūrovams, kur tilpdavo iki 800 žmonių. Ptolomėjų laikais čia buvo Pano parkas ir malonumų sodas. Įrašai teigia, kad ši vieta kartais būdavo naudojama imtynių konkursams. Teatrą sudaro trylika balto marmuro, importuoto iš Europos, pusrutulio formos aukštų. Jo kolonos padarytos iš žalio marmuro, įvežto iš Azijos, ir raudono granito, importuoto iš Asuano. Užkulisiai abiejose scenos pusėse dekoruoti mozaikine danga. Einant nuo teatro žemyn, galima pamatyti masyvias arkas ir akmenines sienas, romėnų vonių mūrą ir jų namų liekanas.
[taisyti] Vilniaus teatrai
- Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras [1] A. Vienuolio g. 1
- Lietuvos nacionalinis dramos teatras [2] Gedimino pr. 4
- Valstybinis Vilniaus mažasis teatras [3] Gedimino pr. 22
- Valstybinis jaunimo teatras [4] Arklių g. 5
- Oskaro Koršunovo teatras / Vilniaus miesto teatras [5] T.Vrublevskio 4
- Lietuvos rusų dramos teatras [6] J. Basanavičiaus g. 13
- Vilniaus teatras „Lėlė“ [7] Arkliu g. 5
- Meno fortas [8] Bernardinų 8/8
- Keistuolių teatras [9] Laisvės pr. 60
- Andželikos Cholinos šokio teatras [10] I. Šimulionio g. 4-103
- Choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ [11] Vokiečių g. 13-9
- Didysis Vilniaus Teatras [12]
- Vilniaus senamiesčio teatras [13] Naugarduko g. 20
- Ramūno Ateljė [14] Latako g. 1-1
- „Elfų“ teatras [15] Konstitucijos pr.23B
- Aktorių trupė „Teatriukas“ [16]
- Užupio teatras [17] Filaretų g. 3
- „Raganiukės“ teatras [18] S. Stanevičiaus g. 24
- Teatras „Raudona višta“ T. Ševčenkos g. 19A
- Vilniaus Universiteto teatras dramos trupė „Minimum“ [19] Universiteto g. 3
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras-studija „Palėpė“ [20] Trakų g.1
- Vilniaus pedagoginio universiteto teatras [21] Studentų g. 39
- Vilniaus Universiteto kiemo teatras [22] Universiteto g. 3
- Vilniaus Universiteto A. Pulkauninko fizinis-vizualinis teatras [23] Universiteto g. 3
- Vyčio Jankausko šokio trupė [24] Šeškinės g. 31-30,
- Gyčio Ivanausko teatras [25] Šaltinių g. 1-58
