Transilvanija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transilvanija (rumuniškai Transilvania arba Ardeal, vengriškai Erdély, turkiškai Erdel, senojoje lietuviškoje istorinėje literatūroje kartais vadinama Septynpiliu) – tai istorinis regionas Rumunijos vakarinėje ir centrinėje dalyje.
[taisyti] Geografija
Transilvanija susideda iš Maramurešo (Maramureş), Banato, Krišanos (Crişana) ir Ardealio (Ardeal, Transilvanijos siaurąja prasme) regionų. Šiaurėje ribojasi su Ukraina, vakaruose – su Vengrija, o pietryčiuose – su Serbija. Regionas išsidėstęs plokščiakalnyje, supamame Karpatų kalnų, reljefas žemėja link Panonijos lygumos.
Iš Transilvanijos plokščiakalnio (300-500 m aukštis) išteka Murešo, Somes, Cris, Olto (Olt) upės ir kiti Dunojaus intakai. Transilvanijos sostinė – Klužas-Napoka (Cluj-Napoka). Kiti svarbūs miestai – Timišoara, Brašovas, Oradė (Oradea), Sibiu ir Tirgu-Murešas.
[taisyti] Gyventojai
Pagal 2002 m. gyventojų surašymą regione gyveno 7 221 733 gyventojų, daugiausia rumunų. Taip pat didelė vengrų mažuma (1 415 718 gyventojų). Be to dar gyvena čigonai ir vokiečiai.
[taisyti] Etimologija
1075 m. sudarytas lotyniškas dokumentas šalį įvardina kaip „Ultra siluam“ („už miško“), vėliau šis pavadinimas pakito į „Transilvania“ (kas turi tą pačią prasmę). Vokiškai regionas vadinamas Siebenbürgen, t.y. „septynios pilys (miestai)“, pagal septynis saksų kolonistų įkurtus miestus regione.
