Ukrainos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukrainos kraštovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepės bei plokštikalnės, kertamos Dniepro, Doneco, Dniestro ir Bugo, kurie įteka į Juodąją jūrą bei nedidelę Azovo jūrą. Pietvakariuose sieną su Rumunija sudaro Dunojaus delta. Vieninteliai šalies kalnai yra Karpatai, kurių aukščiausia viršūnė yra Hoverla (2 061 m) ir Krymo pusiasalyje, esantys kalnai palei Juodosios jūros pakrantę.
Turinys |
[taisyti] Klimatas
Ukrainai būdingas žemyninis vidutinis klimatas, o Krymo pietinėje dalyje yra subtropinis klimatas. Krituliai pasiskirsto labai netolygiai: žymiai daugiau jų iškrenta šalies vakaruose ir šiaurėje, nei rytuose ir pietuose (Karpatuose – 1500mm, Krymo kalnuose – 1000-1200mm, lygumose – 300 mmm per metus). Toliau nuo Juodosios jūros žiemos yra ilgos ir šaltos; vasarą didžiojoje šalies dalyje yra šilta, o pietuose karšta.
[taisyti] Gamtos ištekliai
Geležies rūda, akmens anglis, manganas, gamtinės dujos, nafta, akmens druska, siera, grafitas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabris, mediena, dirbama žemė.
[taisyti] Ilgiausios upės (ilgis Ukrainos teritorijoje)
[taisyti] Didžiausi ežerai
- Sasikas (Kundukas) 205 km²
- Jalpugas 149 km²
- Kugulrujus 94 km²
- Kagulas 90 km²
[taisyti] Aukščiausi kalnai
- Karpatuose
- Hoverla 2061
- Brebenskul 2032 m
- Petros 2020 m
- Gutin Tomnatik 2016 m
- Pebra 2010 m
- Kryme
- Roman-Koš 1545
- Demir-Kapu 1540
- Zeitin-Koš 1534
- Kemal-Egerek 1529
- Eklizi-Burun 1527
