Vokietijos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vokietijos istorija |
|---|
| * Germanų gentys |
| * Didysis tautų kraustymasis |
| * Šventoji Romos imperija |
| * Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| * Vokietijos imperija |
| * Veimaro respublika |
| * Trečiasis Reichas |
| * Vokietijos Demokratinė Respublika |
| * Vokietijos Federacinė Respublika (iki 1990 m.) |
| * Suvienyta Vokietija |
Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija.
Pirmasis vokiečių valstybinis darinys – didžiąją dalį savo gyvavimo žinomas kaip Šventoji Romos imperija – atsirado iš Karolingų valstybės padalinimo 843 m. ir egzistavo įvairiomis formomis iki 1806 m.
Vokietiją suvienijusi Hohencolernų dinastija 1415 m. įgavo teises į Brandenburgą. 1530 m. bandyta Katalikų bažnyčios reformacija nepavyko ir didelė dalis Vokietijos valstybėlių perėjo į protestantizmą. Reformacijos metu Brandenburgas tampa protestantų tvirtove. Trisdešimtmečio karo pabaigoje Brandenburgas gauna Klevės (Cleve) kunigaikštystę žemutiniame Reine ir Rytų Prūsijos kunigaikštystę. Taip pat buvo prijungtos Halberštato, Mindeno ir Magdeburgo vyskupystės. Tarptautinę Hohencolernų reputaciją suformavo keletas sėkmingų valdovų. Fridrichas Vilhelmas Didysis (Elektorius) Prūsijoje įvedė absoliutizmą, panaikino vietinius parlamentus, apjungė vietines armijas, suformavo vieningą administraciją. Prie Potsdamo apgyvendino 20 000 hugenotų.
1701 m. Brandenburgas-Prūsija tampa karalyste. 1713-1740 m. valdęs Fridrichas Vilhelmas I buvo garsus despotas, Prūsijos militarizmo pradininkas Fridrichas Vilhelmas I armiją padidino dvigubai – iki Austrijos ir Prancūzijos standartų, taip pat padarė ją profesionalesne (karininkams nebeleido pirkti postų). Sukuriamas prūsiškasis biurokratizmas, karinis biudžetas sudarė 5 mln. talerių iš bendro 7 mln. talerių biudžeto.
Tarp kitų Vokietijos valstybių svarbų vaidmenį turėjo Bavarija, Saksonija ir Hanoveris. Bavarijoje valdė katalikiška Vitelsbachų dinastija, nuolat konfliktavusi su Austrija. Saksonija buvo Vokietijos kultūros lopšys, taip pat garsi savo amatininkais. Saksonijoje prasidėjo reformacija ir M. Liuterio biblija išleista Saksonijoje vyravusia tarme. Saksonija užėmė strateginę poziciją Vokietijos centre tarp Austrijos ir Prūsijos. Valdančioji dinastija – Vetinai. Saksonija neimponavo kitoms protestantiškoms Vokietijos valstybės dėl jos aljanso su Austrija ir Lietuvos-Lenkijos sosto. Hanoverio valdovas Georgas I 1714 m. tapo Anglijos karaliumi.
Nepaisant Prūsijos galios augimo, Vokietija po Trisdešimties metų karo ir Vestfalijos taikos buvo labai susiskaldžiusi ir negalėjo pasipriešinti Napoleonui, kuriam buvo priversta paklusti. 1806 m. Napoleonas panaikino Šventąją Romos imperiją. 1815-06-08–1866 buvo Vokietijos sąjunga, į kurią įėjo 39 valstybės. Per 1848–1849 m. revoliuciją Vokietijos sąjunga iširo.
1871 m. sausio 18 d. Versalyje, po Prancūzijos pralaimėjimo Prancūzijos-Prūsijos kare buvo paskelbta Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka.
Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d. po komunizmo žlugimo Europoje; kartu su Prancūzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sąjungoje. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkė, kuri siūlo stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.
