Vytautas Juozapaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Juozapaitis (1936 m. gruodžio 3 d. Pykuolių k., Šiaulių r.), kompozitorius ir dirigentas.
[taisyti] Biografija
Lankė Daušiškių pradžios ir Aukštelkės septynmetę mokyklą (abi Šiaulių r.). 1953 – 1957 mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje (metus dėst. A. Tarvydo akordeono klasėje, o likusį laiką dėst. B. Beganskaitės choro dirigavimo klasėje). 1957 – 1962 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. J. Barausko klasė), vadovavo Vilniaus miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams. Baigęs studijas, trumpai dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. 1962 pabaigoje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos redakcijos redaktoriumi, o vėliau garso režisieriumi. 1964 – 1969 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo kompoziciją (doc. J. Juzeliūno klasė). 1970 priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
1969 rudenį V. Juozapaitis įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį-vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki 1978 jai kūrybingai vadovavo (pats ansamblyje grojo armonika). Su ansambliu daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje. Su vokaliniais ansambliais ir solistais „Armonika" padarė daug fondinių įrašų Lietuvos radijui, išleido tris plokšteles. Įrašų ir koncertų programose dominavo paties vadovo sukomponuoti įvairūs kūriniai.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, V. Juozapaitis iš Lietuvos valstybinės konservatorijos pedagogų ir kitų miesto atlikėjų subūrė naują vokalinį-instrumentinį ansamblį „Laduto“. Su juo irgi daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Vokietijoje ir Estijoje. Su įvairiais atlikėjais nuolat koncertuoja savo šalyje, koncertavo Lenkijoje – Seinų ir Punsko lietuviams. Paminėtinos koncertų programos A. Vienažindžio „Tada aš laimingas“, A. Baranausko „Dievo rykštė ir malonė“, „...Ir juokiamės pro ašaras" ir kt.
V. Juozapaitis žinomas kompozitorius. Jis sukūrė daug instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai 5 simfonijos, 7 styginių kvartetai, sonatos ir koncertai įvairiems instrumentams, kūriniai pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams bei ansambliams, kompozicijos atskiriems instrumentams, muzika vaikams. Kompozitorius sukūrė nemažai solo ir choro dainų, oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“, dainų ciklus chorams „Dangus toksai aukštas“ ir „Trys psalmės“, vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui „Gyvulėlių skraidymas", „
Nuostabus dalykas – gyventi“, „Keturios akvarelės“, „Žvelgiu į dangų“, „Prisikėlė tėvynė“, „Mano senelio pasakos“, operą „Čičinskas“. V. Juozapaitis parengė ir išleido Antano Baranausko kūrybos rinktinę „Artojų giesmės šventosios“ (1995), sukomponavo Martyno Mažvydo 1547 išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje „CATE-CHISMUSAprasty szadei“ paskelbtas melodijas „PRADESTYSE giesmės šventos". Pirmą kartą šios giesmės atliktos 1996 m. birželio 23 d. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, o 1997 išleista ir audiokasetė.
V. Juozapaitis dirba ir visuomeninį darbą. Padeda organizuoti dainų šventes ir kitus kultūrinius renginius. Buvo 1975, 1980 ir 1985 respublikinių dainų švenčių, taip pat ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje liaudiškų kapelų vyr. dirigentas. Dainų šventėse ir kituose kultūriniuose renginiuose dirigavo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Kėdainiuose, Trakuose, Tauragėje. 1986 kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, jis apdovanotas S. Šimkaus, J. Švedo, J. Naujalio ir kitokiomis premijomis. Jo brolis Jurgis Juozapaitis irgi žinomas kompozitorius.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
