Vytautas Miškinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Miškinis (1954 m. birželio 5 d. Vilniuje), choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Vilniaus 21-ojoje vidurinėje mokykloje ir dainavo Respublikinių mokytojų namų berniukų chore „Ąžuoliukas“, kur gavo ir muzikos žinių. 1971 – 1976 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė). Studijų metais buvo „Ąžuoliuko“ koncertmeisteris ir chormeisteris. Jau tuomet jam teko diriguoti „Ąžuoliukui" koncertuose Lietuvoje ir užsienyje.
1975 – 1979 Kauno valstybinio choro chormeisteris ir dirigentas, nuo 1979 rudens Respublikinių mokytojų namų Vilniuje berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1979 – 1985 Vilniaus 6-osios vaikų muzikos mokyklos „Ąžuoliukas“ direktorius. Dirigentas berniukus ir jaunuolius išmokė lietuvių ir užsienio kompozitorių dainų, parengė stambių kantatinio-oratorinio žanro ir kitų sudėtingų vokalinių kūrinių, koncertų surengė Lietuvoje ir nemažai užsienyje. Tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje ir Švedijoje kolektyvas pelnė laureatų vardus ir diplomus. „Ąžuoliukas“ yra Lietuvos dainų švenčių, festivalių, chorų sąskrydžių dalyvis ir nuolatinis konkursų laureatas. Su simfoniniais ir kameriniais orkestrais bei solistais jis atliko sudėtingus klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius: G. F. Händelio oratoriją „Judas Makabėjus“ ir „Baltazaras“, W. A. Mozarto „Karūnavimo mišias“, „Missa brevis D-dur“ ir „Requiem“, M. Durufle „Requiem“, L. Cherubini „Requiem“, F. Poulenco „Gloria“, J. S. Bacho kantatas Nr. 21,195,196, G. Mahlerio Antrąją, Trečiąją ir Aštuntąją simfonijas, H. Purcello operą „Didona ir Enėjas“, B. Britteno „Karo requiem“, E. Elgaro odę „Muzikos kūrėjai“, D. Kabalevskio „Requiem“, A. Honeggerio oratoriją „Žana d'Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, S. Prokofjevo kantatą „Aleksandras Nevskis“, H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“, C. Orffo kantatą „Carmina Buraną“, E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“, A. Šenderovo kantatą „Vai graži, graži mūsų žemelė“ ir „Išklausyk, Izraeli“, V. Klovos kantatą „Audros galiūnai“, R. Racevičiaus oratoriją „Septynios giesmės apie gyvybės medį“, B. Borisovo miuziklą „Į muzikos šalį“, K. Antanėlio oratoriją „Keturios Lietuvos šalys“, B. Kutavičiaus Pirmąją simfoniją, V. Bartulio „Requiem“ („Už laisvę žuvusiems“), V. Augustino „Gloria“, K. Antanėlio ir A. Navako roko operą „Peras Giuntas“ ir kt. Kai kuriuos šių kūrinių, talkinant solistams ir orkestrams, dirigavo pats V. Miškinis. „Ąžuoliukas“ padarė fondinių įrašų Lietuvos radijui, taip pat ir užsienio radijui, ne kartą dalyvavo televizijos laidose ir kino filmuose bei muzikiniuose spektakliuose. „Ąžuoliuko“ balsai skamba maždaug dvidešimtyje plokštelių, penkiuose kompaktiniuose diskuose ir keturiose audiokasetėse. Sukurti įvairių televizijos kompanijų filmai Slovėnijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Įsimintini „Ąžuoliuko“ tradiciniai jubiliejiniai koncertai, kuriuose dalyvauja iki 450 berniukų ir jaunuolių. Gražia tradicija tampa V. Miškinio iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai chorinės muzikos seminarai Vilniuje. „Ąžuoliuko" choristai dalyvavo 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Lietuvoje.
Nuo 1979 kultūros renginiuose ir konkursuose pradėjo reikštis V. Miškinio vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų vyrų choras. 1978 tarptautiniame chorų konkurse Taline (Estija) jis pelnė pirmąją vietą, 1981 Varnoje (Bulgarija) pirmąją ir antrąją vietas, 1989 jaunimo chorų konkurse Nantes (Prancūzija) laimėjo Grand Prix, 1990 Goricijoje (Italija) trečiąją vietą, 1991 Marktoberdorfe (Vokietija) pirmąją vietą ir garbės vardą „International Excellent“, 1993 Mainhause (Vokietija) dvi pirmąsias vietas, 1996 Tolosoje (Ispanija) trečiąją vietą. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių kūriniai, daug dėmesio skiriama šiuolaikinei muzikai. 1992 į kompaktinį diską choras įdainavo J. Naujalio „Šv. Kazimiero mišias“, 1993 M. Duruflė mišias „Cum Jubilo“ ir F. Poulenco „Quatre petites pieces de Saint Francois dAssise“. V. Miškinis „Ąžuoliuko" vyrų chorą parengė 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėms.
Nuo 1991 Vilniaus „Museum musicum" vokalinio ansamblio meno vadovas. Kolektyvas propagavo šiuolaikinę lietuvių religinę muziką, klasikinius ir šiuolaikinius pasaulietinius kūrinius. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, giedojo bažnyčiose, dalyvavo tarptautiniuose religinės muzikos festivaliuose Šiauliuose ir Lenkijoje, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė tarptautiniuose chorų festivaliuose Italijoje (1990), Suomijoje (1991, 1992), Vokietijoje (1993). Ansamblis kūrinių įrašė Lietuvos radijo fondams, išleido audiokasetę.
V. Miškinis pagarsėjo ir kaip kompozitorius, sukūręs per 250 dainų vaikų chorams ir solistams, apie 100 stambių religinių kūrinių: mišių, motetų, litanijų mišriesiems ir vaikų chorams a cappella ir su vargonų pritarimu. Jo kūriniai skamba Lietuvoje ir užsienyje, atliekami Lietuvos ir užsienio chorų. Savo kūrinius, atliekamus užsienio chorų, dirigavo Slovėnijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Jo religinės muzikos yra įrašyta į diskus, audiokasetes ir radijo fondus Slovėnijoje, Vokietijoje, Pracūzijoje, Italijoje, JAV, Danijoje, Čekijoje ir kitur. Kūriniai ne kartą premijuoti Lietuvoje ir užsienyje.
V. Miškinis dalyvavo tarptautinių chorų konkursų žiuri darbe Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, kūrinių vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje, skaitė pranešimus apie Lietuvos vaikų muzikinį auklėjimą tarptautiniuose seminaruose Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje. 1994 vedė meistriškumo kursus Danijoje, 1997 Vokietijoje, kaip garbės svečias dalyvavo tarptautiniuose chorų asociacijų simpoziumuose Slovėnijoje (1996) ir Austrijoje (1997).
V. Miškinis nuo 1980 respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių dirigentas, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Lietuvoje vyr. dirigentas, 1993 Lietuvos mažosios jaunimo dainų šventės Vilniuje meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1996 Vilniaus miesto jaunimo menų šventės dirigentas ir 1997 Lietuvos moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas. Daugelio vaikų chorų respublikinių konkursų žiuri pirmininkas, nuo 1995 Lietuvos chorų sąjungos prezidentas (1998 vėl juo išrinktas). Yra paskelbęs muzikinių straipsnių ir chorų koncertų recenzijų, sudaręs dainų rinkinių „Ąžuoliukas“. Jo iniciatyva 1996 Vilniuje įkurtas „Ąžuolų" klubas.
Nuo 1985 Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1995 docentas, einantis profesoriaus pareigas; parengė būrį chorvedžių. 1983 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu; 1985 jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
