Adomas Lastas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomas Lastas-Lastauskas (slapyvardis Adomas Juodasai, 1887 m. spalio 18 d. Išlandžiuose (Marijampolės raj.) – 1961 m. sausio 18 d. Kaune) – knygnešys, lietuvių rašytojas.
[taisyti] Biografija
Vaikystėje padėjo knygnešiams gabenti ir slėpti draudžiamas knygas lietuviškais rašmenimis. Pasibaigus spaudos draudimui platino socialdemokratų spaudą. Baigęs Suvalkų gimnaziją, 1908 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, o kartu lankė ir A. Šaniavskio Liaudies universiteto lietuvių kalbos ir literatūros kursus. 1910 m. už revoliucinę veiklą pašalintas iš universiteto, ištremtas iš Maskvos. 1911 m. – žurnalų „Visuomenė“, vėliau – „Aušrinė“ bendradarbis.
1910 – 1913 m. tarnavo rusų kariuomenėje, gavo karininko laipsnį. 1913 m. vėl gavo leidimą studijuoti, bet, 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas, kovojo Galicijos fronte, buvo sužeistas.
1918 – 1922 m. mokytojavo Marijampolės realinėje gimnazijoje, redagavo laikraštį „Beraštis“. 1924 m. Lietuvos universitete išlaikė valstybinius egzaminus ir gavo teisininko diplomą, vėliau vertėsi advokatūra ir dirbo juriskonsultu Žemės banke.
[taisyti] Veikla
Bendradarbiavo žurnale „Kultūra“, laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Vaivorykštė“, „Baras“, „Skaitymai“, „Prošvaistė“. Eiles rašė lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Išleido poemą „Lietuvos knygnešio likimas“ (1925 m.), eilėraščių rinkinius „Auksinės varpos“, (1921 m.), „Ties kruvinom spurgom“, (1935 m.), „Pasiilgimas“, (1939 m.) ir kt. Išvertė Fiodoro Gladkovo, Vladimiro Majakovskio, Aleksandro Puškino, Ivano Turgenevo ir kitų rusų rašytojų kūrinių.
