Antanas Gravrogkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Julijonas Gravrogkas (Antoni Julijan Gravrogc, 1880 m. gegužės 18 d. Šeduvoje – 1958 m. balandžio 1 d. Kaune) – inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius.
[taisyti] Biografija
Kilęs iš senos bajorų Goesų ir Gravrogkų giminės. Mokėsi Telšių mokykloje, 1892 – 1893 m. – Mintaujos gimnazijoje, 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1900 m. įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos fakultetą, tačiau jame mokėsi neilgai. 1903 m. įstojo ir 1910 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Studijų metais dalyvavo lietuvių studentų organizacijų ir LSDP veikloje.
Dirbo inžinieriumi Jekaterinoslavo metalurgijos fabrike, 1916 – 1919 m. – Smolenske.
1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos geležinkeliuose. 1922 – 1924 m. – Lietuvos universiteto dėstytojas, 1925 m. – docentas, 1944 – 1950 m. – Kauno valstybinio universiteto, nuo 1950 m. – Kauno Politechnikos instituto Technikos fakulteto Technologijos katedros dėstytojas, dėstė metalų technologiją, vėliau, studentams mechanikams – medžio technologiją ir malūnus, 1952 m. – docentas.
Pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas. Ilgus metus buvo Lietuvos Šaulių sąjungos vicepirmininkas. 1923 m. – vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. 1932 – 1933 m. – Kauno miesto burmistras.
Rašė laikraščiams ir žurnalams „Varpas“, „Skardas“, „Naujoji Gadynė“, „Viltis“, „Lietuvos aidas“ „Trimitas“ (jį redagavo), fakulteto žurnalui „Technika“.
1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefaniją Gruzdytę (Gruzdz) ir 1925 m. susilaukė sūnaus Kristupo (Christoph von Grawrock-Goes).
1928 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu Klaipėdos krašto išvadavimo sidabriniu skydu, Šaulių žvaigžde. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse
