Benitas Musolinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benito Amilcare Andrea Mussolini (Benitas Musolinis; 1883 m. liepos 29 d. – 1945 m. balandžio 28 d.) – italų politikas, Italijos fašistų lyderis, diktatorius nuo 1922-10 iki 1943-07-24.
Jaunystėje pasinėrė į politiką, žavėjosi anarchizmu, vėliau tapo vienu iš socialistų partijos vadovu. Skaitė Frydricho Nyčės ir Karlo Markso veikalus. Buvo išsilavinęs, talentingas žurnalistas, geras oratorius, rašė eilėraščius, laisvai kalbėjo vokiškai.
Už raginimus Italijai stoti į Pirmaji pasaulinį karą pašalintas iš socialistų partijos. Išeidamas pareiškė, kad jam niekas neatims teisės „likti pirmose kovotojų dėl socializmo gretose“. Skambios frazės buvo Musolinio silpnybė.
Pas socialistus jis nebegrįžo ir prisijungė prie fašistinio judėjimo. 1922 m. spalio mėn. Musolinis pradėjo valdyti Italiją ir ten sukūrė fašistinę santvarką, tapusia idealu daugelio šalių fašistams. Jam valdant buvo panaikintos visos demokratinės laisvės ir teisės, už politinius įsitikinimus imta persekioti ir žudyti žmones.
Nuverstas 1943 metais. 1945 m. balandžio 26 d. komunistų partizanai sučiupo B. Musolinį su meiluže Clara Petacci, o po dviejų dienų pagrindinėje Milano aikštėje juos abudu pakorė.
[taisyti] Įdomu
- Benitas nėmego mokyklos drausmės, keletą sykių buvo iš jos pašalintas. Būdamas dešimties metų, jis susiginčyjęs peiliu rimtai sužeidė mokslo draugą. Panašiai elgėsi ir vėliau. Iš jo mokymosi neatrodė, kad būtų buvęs gabus didelei veiklai.
- Žurnalistai jį vaizdavo kaip visapusiškai išsilavinusį žmogų, kuris gerai išmano politiką, filosofiją, mėgsta muziką ir pats groja smuiku, rašo apysakas ir teatro pjeses. Per savo gyvenimą jam teko būti ir kalviu, ir mūrininku, ir mokytoju, ir žurnalistu, ir politinės partijos kūrėju.
