Bronys Raila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bronys Raila (1909 m. kovo 23 d. Plaučiškėse (Panevėžio raj.) – 1997 m. balandžio 13 d. Los Andžele) – žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas.

[taisyti] Biografija

1919 – 1923 m. mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje, 1927 m. baigė Panevėžio gimnaziją, 1927 – 1932 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete teatro meną, lietuvių, rusų, anglų kalbas ir literatūrą, 1932 – 1934 m. – Kauno konservatorijoje muziką ir dainavimą. 1939 m. baigė Paryžiaus universiteto Aukštąjį tarptautinių santykių institutą.

Buvo moksleivių organizacijos „Žiežirba“ narys, 1928 – 1930 m. – laikraščių „Studentas“, „Žaizdras“ redakcijų narys, 1929 m. vasario 15 d. studentų demonstracijos organizatorius, suimtas. Vėliau – Lietuvos tautininkų sąjungos narys.

1930 – 1931 m. – vienas iš almanacho „Trečias frontas“ ideologų ir redaktorių, 1937 – 1939 m. dirbo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentu Vakarų Europoje. 1930 m. išleido eilėraščių rinkinį „Barbaras rėkia“.

Rusų kariuomenei įžengus į Lietuvą, 1940 m. birželio 21 d. pabėgo į Vokietiją. Buvo vienas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigėjų, LAF propagandos komisijos pirmininkas. 1942 m. grįžo į Lietuvą, dirbo spaudoje, 1944 m. emigravo į Prancūziją, 1948 m. – į JAV.

1951 – 1958 m. – žurnalo „Santarvė“ atstovas Amerikoje. Nuo 1975 m. dirbo radijo stočių „Laisvė“, vėliau – „Laisvoji Europa“ lietuvių kultūros ir Lietuvos politinių įvykių komentatoriumi.

Gyvendamas JAV, parašė ir išleido 14 rinkinių, į kuriuos sudėjo esė, literatūros kronikas, radijo komentarus, politikos ir kultūros straipsnius. Žurnalistų sąjungos narys. Vinco Kudirkos premijos laureatas. 1996 m. vasario 9 d. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

[taisyti] Literatūra

• 1960 m. – „Tamsiausia prieš aušrą“ (Straipsniai Lietuvių politikos, visuomenes, idėjų klausimais, 1946 – 1958 m.),
• 1966 m. – „Laumių Juosta“,
• 1970 m. – „Dialogas su Lietuviais“,
• 1974 m. – „Paguoda“,
• 1980 m. – „Vaivos Rykštė: Šimtas prakalbų į Lietuvą“ (1975 – 1979 m.),
• 1983 m. – „Kitokios Lietuvos ilgesys: Šimtas prakalbų į Lietuvą“ (1980 – 1982 m.),
• 1989 m. – „Kryžkelės: radijo prakalbos į Lietuva“ (1986 – 1988 m.), ketvirtas rinkinys,
• 1994 m. – „Kuo alsavom“,
• 1996 m. – „Liudytojo poringės: Minčių ir išgyvenimų pėdsakais“ (1944–1996 m.).