Deividas Hjumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hume, David | |
|---|---|
 |
|
| Gimė | Mirė |
| 1711 balandžio 26 | 1776 rugpjūčio 26 |
| Edinburgas | Edinburgas |
David Hume (Deividas Hjumas; 1711-1776) – škotų filosofas ir istorikas.
Turinys |
[taisyti] Gyvenimas
Hjumas gimė Edinburge. Išsilavinimą įgijo jėzuitų koleže Prancūzijoje; vėliau studijavo teisę. Dirbo advokatu, bibliotekininku, diplomatu, vėliau atsistatydino ir tapo privačiai praktikuojančiu mokslininku. Hjumas plėtojo empirizmo bei psichologizmo filosofiją, pažinimo šaltiniu laikė pojūčius. Analizuodamas sąmonę, didžiausią reikšmę teikė jutimo organų pojūčiams bei vaizdinių asociacijų suvokimui.
[taisyti] Kūryba
Hjumo filosofiją būtų galima apibūdinti kaip nuoseklų skepticizmą. Hjumas mažiau žinomas, nors ne mažiau reikšmingas, kaip natūralizmo šalininkas. Pasak Hjumo skepticizmo, visas tikrovės pažinimas remiasi priežasties ir pasekmės suvokimu. Ryšys tarp šių dalykų tėra pripratimas, todėl nepatikimas. Matematinis mąstymas yra vienintelė tikro pažinimo metodų sukūrimo galimybė. Pažinimo pagrindu laikė patyrimą. Patyrimą interpretavo kaip įspūdžių, susietų psichologiniais asociacijos dėsniais, srautą. Patyrimo šaltiniai — išorinis suvokimas ir vidinė savivoka, susijusi su mąstymu.
Hjumas dažnai laikomas trečiuoju ir radikaliausiu vadinamųjų britų empiristų, šalia Džono Loko (John Locke) ir Džordžo Berklio (George Berkeley, kuris, tiesa, buvo airis). Ši Hjumo, Loko ir Berklio sąsaja, nors jau tapusi tradicine, yra klaidinanti kitais atžvilgiais, ypač dėl to, kad nepaisoma didelės įvairių prancūzų autorių, tokių kaip Pjeras Belis (Pierre Bayle), įtakos, taip pat įvairių anglų intelektualinio landšafto figūrų, tokių kaip Izaoko Niutono (Isaac Newton), Samuel Clarke, Fransio Hačesono (Francis Hutcheson) ir Joseph Butler reikšmės.
Padaręs didelę įtaką Imanuelio Kanto (Immanuel Kant) filosofijai. Kartu su Adamu Smitu (Adam Smith) ir Tomu Rydu (Thomas Reid) laikomas vienu iš svarbiausių škotų Švietimo veikėjų. Kaip istorikas išleido savo metu neblogai įvertintą Anglijos istoriją. 1733-1736 būdamas Prancūzijoje parašė pagrindinį savo veikalą
- „Traktatas apie žmogaus prigimtį“ (A Treatise of Human Nature)
Ši knyga išleista Anglijoje 1739–1740 m. Anuomet praktiškai nesulaukė jokių atsiliepimų. Šiek tiek daugiau dėmesio susilaukė
- „Žmogaus proto tyrinėjimas“ (An Enquiry Concerning Human Understanding), pirmąsyk išleistas Londone 1748 m. pavadinimu „Filosofiniai esė apie žmogaus protą“ (Philosophical Essays Concerning Human Understanding).
Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ pirmosios dalies perrašytas ir papildytas variantas (autoriaus nuomone, daugiausia nuo jos skiriasi stiliumi). Kiti veikalai:
- „Moralės principų tyrinėjimas“ (An Enquiry Concerning the Principles of Morals) buvo išleistas 1751 m.
Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ trečiosios dalies perrašytas variantas.
- „Dialogai apie natūraliąją religiją“ (Dialogues Concerning Natural Religion) išleisti po autoriaus mirties, 1779 m.
[taisyti] Bibliografija
- David Hume. „Žmogaus proto tyrinėjimas“. — Vilnius, Pradai, 1995, ISBN 9986-405-35-1
