Hesiodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hesiodas (gr. Ἡσίοδος) – graikų poetas ir rapsodas, gyvenęs 700 m.pr. m. e. Istorikai ginčijosi dėl Homero ir Hesiodo pirmenybės, nes jų kūriniai yra seniausi išgyvenę bent iki Herodoto laikų. Aristarchas manė, kad Homeras gyveno dar prieš Hesiodą, ir su tuo Antikos laikais visi sutiko, bet dabartiniai mokslininkai mano, kad gali taip ir nepaaiškėti atsakymas į šį klausimą. Hesiodas buvo graikų labai mėgstamas. Ne tik jo kūriniai buvo skaitomi ir sekami, kaip ir Homero, bet ir pats poeto asmuo apipintas legendomis, kurios Hesiodą vaizduoja, kaip žmonių geradarį ir švietėją. Jo raštai yra pagrindinis senovės graikų mitologijos, žemdirbystės technikų, senovės graikų astronomijos šaltinis.
[taisyti] Kūriniai
- „Darbai ir Dienos“ – tai vienintelė Hesiodo poema. Ši poema turėjo įtakos ir naujųjų laikų didaktinėms (pamokomosioms) poemoms, tarp jų ir lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui, bei jo „Metams“.
- „Teogonija“. „Teogonija " pasakoja apie pasaulio ir dievų atsiradimą. Čia pasikeičia trys dievų kartos, Uraną nuo sosto nuverčia Kronas, o šį – Dzeusas, kuris, nugalėjęs kitus priešus, ima valdyti visus Olimpo dievus ir žmonių pasaulį.
