Dzeusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dzeuso statula – vienas iš septynių pasaulio stebuklų

Graikų mitologijoje Dzeusas (gr. Ζευς arba Δίας) – Krono ir Rėjos sūnus, vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų. Galingesnės už jį buvo tik likimo personifikacijos, jo dukterys deivės moiros. Dzeuso simboliai: žaibas, skeptras ir erelis. Romėniškas Dzeuso atitikmuo – dievas Jupiteris, induizmo – Djausas.

Turinys

1 Gimimas
2 Titanomachija
3 Orakulai
4 Laisvė
5 Tobulumas
6 Kiti mitai
- 6.1 Meilės nuotykiai
- 6.2 Galia
7 Vaikai
8 Šaltiniai

[taisyti] Gimimas

Dzeusas

Kronas prarydavo savo vaikus po jų gimimo, bijodamas kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip tai jis padarė sukildamas prieš savo tėvą. Dėl to Dzeusą Rėja pagimdė pasislėpusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Pagal vieną iš legendų, akmenų praryti negalėjo net dievas, todėl Rėja jam davė vaistų, nuo kurių jis atrijo ir kitus, anksčiau prarytus vaikus.

Dzeusą auginti ir saugoti Rėja pavedė ožkai (arba nimfai) Amaltėjai bei kuretams, ginkluotiems jaunuoliams. Dzeusu taip pat rūpinosi nimfos – Adrastėja ir Ida. Kuretai ietimis daužė savo skydus ir ginklų triukšmu nustelbė vaiko verksmą, kad jo neišgirstų Kronas.

Apie Dzeusą kūdikį yra daug pasakiškų legendų. Taip pat pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės. Graikiškai bitė – „melissa“ ir pagal vienus duomenis, vienos nimfos vardas buvęs Melisa, o pagal kitus, – Melisėju vadinę Adrastėjos ir Idos tėvą. Iš vienos Amaltėjos rago tryško nektaras, iš kito ambrozija, o nulaužtą Amaltėjos ragą vadino „gausybės ragu“, arba Plutu (turtu), arba Tiche (laime); iš šio rago tekėjo neišsenkama gausybė maisto ir gėrimo. Dzeuso skydą (aigis), Egidę, kuris iš pradžių reiškė tamsų audros debesį (kaitaragis), liaudies etimologija taip pat susiejo su ožka. Aix (šaknis – aig) reiškia „ožka“, todėl egidę taip pat vadino „ožkienos skydu“ ir teigė, kad jis padarytas iš Amaltėjos kailio.

[taisyti] Titanomachija

Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas. Dzeusas su savo broliais pasidalino pasaulio valdymą, traukdami burtus: Dzeusui atiteko žemės ir dangaus valdymas, Poseidonui jūrų valdymas, o Hadui požemio karalystė.

Dzeusui buvo išpranašauta, kad jei jo žmonai Metidei gims sūnus, jis nuversiąs Dzeusą nuo sosto. Dzeusas išsigandęs pranašystės ir prarijęs nėščią Metidę, tačiau vaikas vis tiek gimė – tai buvo Atėnė, kurią Hefaistas turėjo išimti iš Dzeuso galvos.

[taisyti] Orakulai

Dzeusas ir Ijo

Nors dauguma orakulų yra dedikuoti Apolonui, bet keletas yra priklausančių ir Dzeusui vienas iš jų yra Dzeuso-Amono orakulas Etiopijoje, minimas mite apie Andromedą.

[taisyti] Laisvė

Dzeusas vienintelis visiškai laisvas (eleutheros), nors ir negali pakeisti tvarkos nei gamtos, nei idėjų pasauly. Dar daugiau, jo buvimas – pasaulio vieningumo laidas. Moiros, likimo deivės, buvo Dzeuso dukterys, taip pat kaip ir Horos, saugančios nustatytą tvarką tiek gamtos pasauly, tiek ir moralės srityje, glaudžiai tarp savęs susijusiuose. Pripažinti ir gerbti pasaulio tvarką, laikytis Temidės (Įsakymo) įsakymų buvo būtina. Temidė kartais laikoma Gajos Žemės) dukterimi, o kartais sutapatinama su ja ir manoma esant ją Horų motina. Vienintelis žmonių vertas gyvenimo būdas buvo laisvė, ir nors, pagal Eschilą, „niekas nėra laisvas, išskyrus Dzeusą“, vis dėlto, tarp Dzeuso malonių, kurias jis teikė žmonėms, buvo ir laisvė. Todėl, kai po Platajos mūšio su persais graikai išsilaisvino, Dzeuso – dievo išvaduotojo (Zeus Eleutherios) garbei Atėnuose įvyko šventė, kuri vėliau būdavo švenčiama kas penkeri metai.

[taisyti] Tobulumas

Dzeusas – dievų ir žmonių tėvas, „valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas“. Taip iškilmingai garbina Dzeusą choras mergaičių, ieškančių išsigelbėjimo prie Dzeuso aukuro Eschilo dramoje. Žemiškieji valdovai manė, kad jų valdžia kilusi iš Dzeuso, ir jie patys dažniausiai stengdavosi kildinti save iš jo arba skleidė legendą, kad jų karališkasis skeptras – Dzeuso dovana. Savo tobulumą jis prijungia prie žmonių sumanymų tobulumo, todėl jis ir teleios – „tobulasis“, „teikiantis tobulybę“.

[taisyti] Kiti mitai

[taisyti] Meilės nuotykiai

Pasivertęs satyru suviliojo (išprievartavo) Antiopę, kuri vėliau susilaukė Amfiono ir Zeto.
Pagrobė Eginą, vėliau ji pagimdė Ajaką. Dzeusas sutiko ją Eginos saloje, kuri ankščiau vad. Oinone.
Aistros apimtas Dzeusas vijosi plejadę Taigetę, ši gelbėdamasi kvietėsi Artemidės. Deivė pavertė Taigetę stirna, bet Dzeusas nesustojo ir nimfą išprievartavo stirnos pavidale. Vėliau Taigetė pagimdė Eurotą ir Lekedemoną, mitinį Spartos įkūrėją.
Semelė nuo Dzeuso buvo Dioniso motina. Dzeuso žmona Hera, pavydžioji ir išdidžioji deivė, sužinojo apie savo vyro išdavystę, kol Semelė dar buvo nėščia. Hera, pasirodžiusi kaip senė, susidraugavo su Semele, kuri tikėjo, kad jos vyras iš tikrųjų yra Dzeusas. Hera apsimetusi jog netiki tuo, pasėjo abejonės sėklą Semelės mintyse. Smalsioji Semelė pareikalavo iš Dzeuso, kad šis pasirodytų jai savo dieviškoje didybėje ir taip įrodytų savo dieviškumą. Nors Dzeusas maldavo Semelės to neprašyti, bet ji buvo užsispyrusi, ir Dzeusas sutiko. Mirtingieji pamatę tikrąjį dievo pavidalą miršta, dėl to mirė ir Semelė. Dzeusas išgelbėjo Dioniso embrioną, įsiūdamas jį į savo šlaunį. Po kelių mėnesių gimė Dionisas.
Dzeusas pamatė Europą ir įsimylėjo ją bei nusprendė pagrobti. Jis pasivertė baltu jaučiu tam, kad apgautų pavydžią Herą, išniro iš jūros ir prisiartino prie Europos. Europa, pamačiusi priėjusį jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo ant jo nugaros. Gyvulys pakilo ir metėsi į jūrą, kurią su Europa ant sprando perplaukė. Dzeusas merginą nusiplukdė į Kretą, kur pasirodė jai savo dieviškuoju pavidalu.
Nepaparasto grožio vaikinas, kurį Dzeusas nusižiūrėjo ir liepė ereliui pagrobti ir atnešti į Olimpą. Ten Ganimedas tapo nemirtingas ir pilstė vyną per dievų puotas vietoj Heros dukters Hebės.
Dzeusas savo mylimąją Elarą nuo savo žmonos deivės Heros paslėpė giliai po žeme, kur Elara pagimdė Titiją.
Pasivertęs pesliu, Dzeusas vedė Talėja.
Pagal mitą Ledą suviliojo Dzeusas, pasivertęs gulbinu.
Dzeusas norėjo jūrų dievo Nerėjo dukterį Tetidę, sidabrakoję deivę, paimti už žmoną. Bet Prometėjas jam išpranašavo, kad Tetidės sūnus bus galingesnis už tėvą. Dzeusas išsigando Krono likimo ir su Tetide apvesdino mirtingąjį Pelėją, Tesalijos Fitijos valdovą.
Dzeusas persekiojo deivę Kibelę, tačiau ši pasivertė uola, bet, nepaisant to, buvo išprievartauta. Taip atsirado hermafroditinė būtybė Agdistis.
Dzeusas įsimylėjo Libijos karalienę Lamija. Tačiau Hera pavertė ją pabaisa (arba Hera užmušė jos vaikus, Lamija pasislėpė tarpeklyje ir pavirto pabaisa), kuri grobė ir rijo svetimus vaikus. Hera buvo atėmusi jai miegą – prakeikusi ją, kad negalėtų sumerkti akių, todėl Lamija buvo apsėsta matyti savo mirusių vaikų vaizdus. Dzeusas pasigailėjo Lamijos, apdovonojo ją sugebėjimu išsiimti akis ir pamiegoti, vėliau akis įsidėti atgal.
Dzeusas gulėjo su Mnemosine devynias naktis ir taip jie sukūrė devynias mūzas.
Dzeusas pasivertė aukso lietumi ir apvaisino Danaję.
Pagal mitą Dzeusą pamatė Ijo ir užsidegė aistra jai. Pasivertė baltu debesimi ir apgaubė ją, bijodamas Heros įniršio Ijo pavertė sniego baltumo karve. Tačiau Hera perprato apgavystę ir pareikalavo jos kaip dovanos. Hera paskyrė šimtaakį milžiną Argą saugoti Ijo. Dzeusas liepė Hermiui užmušti šimtaakį milžiną Argą saugoti Ijo.
Iksionas ruošėsi pasimylėti su Hera, bet Dzeusas užkirto tam kelią, sukurdamas Heros pavidalo debesį.

[taisyti] Galia

Dzeusas padarė Memnoną nemirtingu po mirties, kadangi negalėjo atsilaikyti prieš Eos ašaras.
Dzeusas bausdamas už puikybę Jasioną nutrenkė žaibu.
Dzeusas prarijo Faną tam, kad įgytų jo galią kosmosui ir perskirstytų tarp naujųjų dievų – olimpiečių.
Dzeuso sūnus Iksionas turėjo būti griežtai nubaustas už savo nuodėmę, tačiau Dzeusas jo pasigailėjo ir atsigabeno į Olimpą. Tačiau vietoje to, kad būtų dėkingas, Iksionas mėgino suvilioti Dzeuso žmoną deivę Herą. Dzeusas sužinojo apie jo ketinimus (Hera jam pasakė arba pats sužinojo) sukūrė Heros pavidalo debesį, kuris buvvo pavadintas Nefele, ir įvyliojo Iksioną suartėti su debesiu. Iš jų sąjungos kentaurai. Dzeusas žaibu nutrenktė Iksioną iš Olimpo. Dzeusas įsakė Hermiui pririšti jį prie rato, kuris visada sukasi. Taip Iksionas kankinasi Tartare sukdamasis ant degančio rato.
Serpedonas Dzeuso sūnus kovojo Trojos kare Trojos pusėje ir buvo užmuštas Patroklo. Dzeusas įsakė Apolonui pargabenti jo kūną atgal į Lykiją.
Dzeusas liepė Etonui kiekvieną dieną atskridus kapoti prie Kaukazo kalno prikaustytam Prometėjui kepenis, kadangi šis pavogė ugnį iš Olimpo kalno.
Dzeusas dievams skirstė veiklos sritis, tačiau vienintelio Pento nebuvo, todėl jis gavo tą sritį, kurios niekas nenorėjo – sielvartą ir liūdesį.
Dzeusas apakino Plutą turto dievą, kad šis negalėtų dalinti dovanų pagal išankstinį nusistatymą.
Pirmapradė deivė Tesidė mite minima kaip Metidė, kurią prarijo Dzeusas.
Sutrukgdė suaugusiam arkui sumedžioti savo motiną paverstą meška, abu įkėlęs į dangų į dangų ir taip atsirado žvaigždynai, Didieji Grįžulo Raitai ir Mažieji Grįžulo Ratai.
Kai Echidna kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo ir Tifoną įkalino po Etnos ugnikalniu. Bet Dzeusas leido Echidnai ir jos vaikams gyventi, kaip iššūkį būsimiems didvyriams.
Hera panaudodama savo įtaką prisaikdino Dzeusą, kad tą dieną gimsiąs mirtingasis nuo jo būtų didis valdovas. Hera taip padarė, kad Heraklio gimdymas užsitęsė, o Euristėjus gimė pirmą laiko. Iš įtūžio Dzeusas nusviedė Atę žemyn į Žemę ir uždraudė sugrįžti į dangų arba Olimpą.
Titanomachijos metu Stiksė stojo Dzeuso pusėn, vėliau ją Dzeusas apdovanojo
Dzeusas atsimokėdamas Eos už Ganimedą pasiūlė išpildyti vieną norą, ši panorėjo, kad Titonas būtų nemirtingas, bet pamiršo paprašyti amžinos jaunystės.
Dzeusas nutrenkė savo sūnų Titiją į Hado karalystę, kur jam kepenis lesa du vanagai, kai šis Herai jam aptemdžius protą aistros apimtas kėsinosi į Leto.
Atkeršyjo Prometėjui ir žmonijai už pavogtą ugnį padovanojęs Pandorą ne įžvalgiajam Prometėjui, o jo lėtapėdžiam broliui Epimėtėjui. Prometėjas perspėjo brolį, kad nepriimtų jokios dovanos iš Dzeuso. Bet Epimetėją taip pakerėjo Pandoros grožis, kad jis paėmė ją į žmonas. (plačiau Pandora)
Apolono sūnus Asklepijas mirė nuo Dzeuso žaibo, nes Asklepijas sulaužė gamtos dėsnius, prikėlęs Hipolitą. Dzeusas ne tik užmušė Asklepiją, bet ir dar kartą nužudė Hipolitą. Asklepijo tėvas Apolonas keršydamas Dzeusui už sūnaus nužudymą užmušė Kiklopus, kurie žavėjosi Dzeuso žaibais. Pagal Euripido pjesę Alkestis, Apolonas už tai buvo priverstas tarnauti Admetui devynerius metus.
Dzeusas įkėlė Asklepiją į dangų ir jis tapo Gyvatnešio žvaigždynu.
Dzeuso patartas Momas sukėlė Trojos karą, kad išnykus žmonių giminei žemė išsivaduotų nuo sunkios naštos.
Neapsikentęs Dzeusas ištremė Momą iš Olimpo, nes nuolat išjuokdavo ir piktai apkalbinėdavo dievus.
Nekartą Okeanas bandė išprievartauti Herą, tačiau Dzeusas savo galia ją apgindavo.

Dzeusas atsidėkodamas nimfai Amaltėjai už jos rūpestį atidavė jai Gausybės ragą.

Laomedontui Dzeusas už pagrobtą sūnų Ganimedą atsiuntė du nuostabius stebuklingus žirgus, kurie galėjo joti vandeniu.
Dzeusas matydamas, kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji labai liūdinti be dukros, pasiuntė Hermį į Hado karalystę leisti Persefonei pasimatyti su motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko išleisti Persefonę pas motiną, bet prieš tai jai davė praryti 6 granato sėklas.
Todėl, kad kovėsi titanų pusėje dievų kare dėl Olimpo kalno, Dzeusas nubaudė Atlantą laikyti pečiais parėmus dangaus skliautą.
Išlaisvino hekantonheirus, kad padėtų kovoja su titanais.
Charibdė buvo nimfa, bet kai užtvindė savo tėvo karalystę, Dzeusas ją pavertė pabaisa.
Dzeusas Kadmui į žmonas davė Harmoniją.
Hefaistas nukaldino Saulės dievui Helijui auksinį vežimą, ta proga Dzeusas įkurdino danguje Vežėjo žvaigždyną.
Dzeusas sustingdė visus Tėbų žmones, kad niekas negalėtų palaidoti niobidų, devintą dieną po jų mirties dievai patys juos palaidojo.
Europai Dzeusas padovonojo Talą bronzinį automatoną (varinį milžiną).
Prikėlė Pelopą, kurį vėliau išmetė iš Olimpo supykęs, kad jo tėvas Tantalas pavogė dievų valgį ir dalino jį paprastiems žmonėms, atskleisdamas dievų paslaptis.
Užsirūstino Helijas, pasiskundė dievams, kad Odisėjo bendražygiai įžeidė jį, ir ėmė grasinti visiems laikams nusileisiąs Hado karalystėn ir niekada daugiau nešviesti dievams ir žmonėms. Dzeusas sutiko ir nutarė žaibu sunaikinti laivą ir pražudyti visus Odisėjo bendražygius. Sudužus laivui išsigelbėjo vienintelis Odisėjas. Jis įsikibo į nulūžusį stiebą, taip keletą dienų plaukiojo, kol pateko į Kalipsos salą Ogigiją.
Dievas Dzeusas, keršydamas Medėjai, kad ši užmušė savo brolį, pasiuntė audras, kurios Argą nukreipė nuo kurso.
Kai Asopas pamėgino susigrąžinti Eginą, Dzeusas jį nutrenkė žaibu.
Išmintingas kentauras Cheironą, padėjęs Herakliui, troško mirties. Mirti galėjo tada, kai Dzeusas iškvietė iš požemio pasaulio Prometėją, o jo vieton pasiuntė Cheironą.

[taisyti] Vaikai

Partnerė	Vaikai
Hera	Arėjas, karo dievas; Eileitija, gimdyvių deivė; Hebė, jaunystės deivė; Hefaistas, kalvystės dievas.
Demetra	Persefonė, atgimstančios gamtos, mirusiujų pasaulio deivė.
Alkmenė arba Maja	Hermis, prekybos dievas.
Dionė arba Talasa	Afroditė, meilės ir grožio deivė.
Semelė arba Demetra	Dionisas, vyndarystės, ekstazės dievas.
Selenė	Ersa, rasos deivė; Nemėjos liūtas, pabaisą, kurią įveikė Heraklis; Pandija, ryškumo personifikacija.
Danajė	Persėjas, pusdievis.
Temidė	Astraja, tiesos deivė, pavirtusi Mergėlės žvaigždynu; Horos, įvairios deivės.
Leto	Artemidė, medžioklės deivė; Apolonas, menų, grožio ir šviesos dievas.
Eurinomė	Charitės, geranoriškos, malonios ir linksmos deivės.
Mnemosinė	Mūzos, trys pirmosios, vėliau dar devynios menų deivės.
Metidė	Atėnė, karo ir strategjos deivė (ji buvo mylimiausias Dzeuso vaikas).
Alkmenė	Heraklis, pusdievis.
Anankė arba Temidė	Moiros: Atropė, Kloto, Lachesė
Elara	Titijas, milžinas.
Egina	Ajakas, Aeginos salos karalius.
Antiopė	Amfionas ir Zetas, Tėbų užkariautojai (vers. įkūrėjai).
Kalista	Arkas
Karmė	Britomartė, nimfa.
Elektra	Dardanas, Darnanijos įkūrėjas; Harmonija, harmonijos ir santarvės deivė (arba Arėjo ir Afroditės dukra); Jasionas
Europa (mitologija)	Minas, Kretos karalius; Radamantas, Minas jį išvarė iš Kretos;
Europa arba Laodamija	Sarpedonas, Mino išvarytas persikėlė į Lykiją
Himalija	Trys sūnūs (vienas jų Kronijus).
Jodamė	Tebė, nimfa.
Ijo	Epafas, įkūrė Memfio miestą Egipte.
Leda	Helenė iš Trojos; Poluksas, Helenės brolis dvynys.
Eridė	Atė, pažeminimo personifikacija;
Maera	Lokras
Niobė	Argas, Heros tarnas; Pelasgas;
Olimpija	Aleksandras Didysis, Makedonijos karalius
Pluta	Tantalas, pusdievis.
Podargė	Balius, nemirtingas žirgas padovanotas Poseidono Pelėjui; Ksantas, nemirtingas žirgas padovanotas Poseidono Pelėjui.
Pira	Helena, mitologinė graikų protėvė.
Taigetė	Lakedamonas, Lakademonijos karalius, vedė Spartos princesė Eurotiją.
Temista	upės dievas Isteras, dabartinis Dunojus.
Nežinoma	Tichė, sėkmės deivė; Litėja.