Jokūbas VI
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džeimsas VI (Džeimsas Stiuartas; 1566 m. birželio 19 d. – 1625 m. kovo 27 d.) – Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius, pirmasis pasivadinęs Didžiosios Britanijos karaliumi. Nuo 1567 m. liepos 24 d. jis valdė Škotiją Džeimso VI vardu. Po 1603 m. kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jis Džeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasis Stiuartų kilmės Anglijos monarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosios Tiudorų valdovės Elžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties.
Škotijoje Džeimsas buvo sėkmingas valdovas, tačiau to negalima pasakyti apie Angliją. Jis nesugebėjo suvaldyti priešiškai nusiteikusio parlamento, o Bendruomenių rūmų atsisakymas paremti didesnių mokesčių projektą pakirto karališkąjį iždą. Jo palankumas politiniam absoliutizmui, nesugebėjimas tvarkyti karalystės iždo ir nepopuliarių favoritų palaikymas paruošė dirvą Anglijos pilietiniam karui, kurio metu Džeimso sūnus ir įpėdinis Karolis I buvo nuteistas, ir jam įvykdyta mirties bausmė. Kita vertus, Džeimso valdymo metu Anglijos ir Škotijos karalystėse daugmaž vyravo stabilumas.
Kaip ir Alfredas Didysis, Džeimsas laikomas vienu intelektualiausių ir labiausiai apsiskaičiusių asmenų, kada nors užėmusių Anglijos ar Škotijos sostą. Jo valdymo metu dauguma aspektų tęsėsi Elžbietos laikų Anglijos kultūros klestėjimas; septinmyliais žingsniais į priekį ėjo mokslas, literatūra ir menas, tobulinami Sero Frensio Beikono, Viljamo Šekspyro ir kt.
