Juozas Rimša
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Rimša (1875 m. rugpjūčio 24 d. Margiuose (dabar Naudžiai, Vilkaviškio raj.) – 1970 m. gruodžio 24 d. ten pat) – knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas. Skulptoriaus Petro Rimšos brolis.
[taisyti] Biografija
1884 – 1888 m. mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, po to – Pilviškiuose pas knygnešį Pauliukevičių mokėsi knygų įrišimo amato. Gižuose turėjo savo knygrišyklą. Rinko „Ūkininko“, „Varpo“ prenumeratas, pats platino lietuvišką spaudą. Dažniausiai pats vykdavo į Tilžę, kartais iš Kybartų nugabendavo į Vilkaviškį arba platino Pilviškių apylinkėse. Buvo vienas aktyviausių „Sietyno“ draugijos narių.
1898 m. lapkričio 18 d. su draudžiamos literatūros kroviniu sulaikytas Vilkaviškio geležinkelio stotyje ir pasodintas į Kalvarijos kalėjimą. Paleistas už 1000 rublių užstatą tęsė savo veiklą, todėl vėl buvo suimtas ir 1899 m. gruodžio 31 d. trims metams ištremtas į Odesą.
Grįžęs 1902 m. su Stasiu Matulaičiu ir Juozu Kačergiu įkūrė Lietuvos socialdemokratų partijos Suvalkijos krašto organizaciją. Panaikinus spaudos draudimą, tais pačiais kanalais platino socialdemokratinę literatūrą. Tėvui mirus, grįžo į jo ūkį ir per trumpą laiką kartu su broliu Jurgiu padarė jį pavyzdiniu.
1905 – 1907 m. revoliucijos dalyvis, „Šviesos“ draugijos veikėjas. 1905 m. balandžio 15 d. po mitingo Paežeriuose suimtas ir 6 mėn. pasodintas į Kalvarijos kalėjimą. 1909 m. vėl suimtas ir ištremtas į Kauno guberniją.
1915 m. vokiečiai suėmė už politinę veiklą ir išvežė į karo belaisvių stovyklą. Ten įkūrė lietuviškų knygų bibliotekėlę. 1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, po jos įsijungė į Valstiečių liaudininkų sąjungos veiklą. 1940 m. paskirtas Pilviškių valsčiaus viršaičiu.
