Kretingos rajono savivaldybės taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kretingos rajono savivaldybės taryba – Kretingos rajono savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

[taisyti] Istorija

1253 m. Livonijos ordino kronikoje paminėta pilis, priklausiusi kuršiams. 1263 m. pilį sunaikino Livonijos ordino riteriai. Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausė žemaičių seniūnams Kęsgailoms, nuo 1534 m. – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Nuo 1572 m. dvarą valdė grafai Chodkevičiai. 1602 m. Žemaičių seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuolyną, 1605-1617 m. pastatė mūrinius vienuolyno rūmus ir Viešpaties apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei ir Šv.Pranciškaus išpažintojo bažnyčią. 1609 m. grafas pasirašė privilegiją, kuria paskelbė,kad šalia Kretingos kaimo kuria miestą bei suteikia jam Magdeburgo teises, Karolštato vardą ir herbą, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją su kūdikiu ant rankų. Miestas buvo kuriamas privačiose valdose, naujoje, neapgyvendintoje vietoje. Miesto širdimi tapo turgaus aikštė, kurios viduryje iškilo dviaukštė mūrinė rotušė su bokštu. 1610 m. prie vienuolyno įsteigta parapinė mokykla, 1611 m. mieste jau gyveno 57 šeimos.

1621 m. dvarą nupirko didikai Sapiegos. Naujas miesto savininkas Kazimieras Leonas Sapiega pakeitė miesto herbą, jame vaizduojamas Šv. Kazimieras.

Nuo 1720 m. Kretingos dvaras kunigaikščio Masalskio nuosavybė. 1771 m. mieste buvo rotušė, 140 medinių ir 1 mūrinis namas, 2 karčiamos, 22 bravorai, buvo baigiamas statyti mūrinis vandens malūnas, tačiau 1778 m. miestas sudegė.

1774 m. vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis Kretingoje atidarė šešiametę mokykla, kuri 1793 m. buvo perkelta į Telšius. Šioje mokykloje 1785-1792 m. mokėsi Jurgis Pabrėža, kuris, 1816 m. tapęs vienuoliu pranciškonu tėvu Ambroziejumi, gyveno ir dirbo Kretingos vienuolyne daugiau kaip 40 metų. Palaidotas senosiose miesto kapinėse. Kretingos mieste veikė parapijos mokykla, kurioje XIX a. pradžioje mokėsi lietuvių istorijos mokslo pradininkas Simonas Daukantas.

1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos, Kretinga prarado miesto savivaldos teises. Dvaras atiteko grafui V.Podolskiui. 1806 m. Kretingos dvare ir apylinkėse šeimininkavo kunigaikštis Platonas Zubovas. 1833 m. Kretingoje gyveno 1317 žmonių.

1875 m. dvarą nupirko grafas Tiškevičius. 1882 m. nutiesta pirmojo Lietuvoje telefono linija Kretinga-Plungė-Rietavas, sujungusi grafų Tiškevičių ir Zubovų bei kunigaikščio Oginskio dvarus. 1890 m. dvare įvesta elektra. 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įsteigta vilnų karšykla. 1907-1912 m. rekonstruota katalikų bažnyčia.

1915 m. vokiečių okupacinė valdžia įkūrė Kretingos apskritį, per Kretingos kaimo žemes nutiesė Bajorų-Priekulės (Latvija) geležinkelį.

Tarpukario metais Kretinga buvo apskrities ir valsčiaus centras. 1924 m. jai suteiktos miesto teisės. Prie miesto buvo prijungtas kitapus Akmenos upės buvęs Kretingos kaimas (Kretingsodis), kurio reikšmė ypač išaugo 1932 m. nutiesus Kretingos- Kužių (Šiaulių) geležinkelį. 1924 m. mieste buvo 4100, o 1938 m. – 6300 gyventojų. 1919 m. įsteigta apskrities ligoninė, kurios pirmuoju vyr. gydytoju buvo Feliksas Janušis – visuomenės veikėjas, rašytojas. Kretingoje veikė dvi lietuvių ir viena žydų pradžios mokykla, lietuvių ir žydų progimnazijos, vėliau pertvarkytos į vidurines mokyklas. 1932 m. pastatyta ir atidaryta Pranciškonų ordino vyrų gimnazija. 1923-1928 m.m. pradžios mokykloms mokytojus ruošė Kretingos dvimečiai mokytojų kursai. 1935 m. duris atvėrė Kretingos muziejus, kuriam pradžią davė pedagogo, mokyklų inspektoriaus Juozo Žilvičio asmeninė kolekcija.

Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. birželio 26 d. buvo padegta žydų sinagoga. Kilęs gaisras sunaikino didžiąją Kretingos senamiesčio dalį, nukentėjo bažnyčia ir vienuolynas.

1950 m. Kretinga tapo rajono centru. Prie miesto prijungtas anksčiau Klaipėdos kraštui priklausęs Bajorų kaimas. 1959 m. mieste gyveno 9690 , 1989 m. – 19200 žmonių.