Krikšto sakramentas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krikštas – apvalymo vandeniu apeigos, kurios atliekamos daugelyje religijų, tarp jų ir krikščionybėje.
Krikščionybėje krikštas yra vienas iš septynių sakramentų ir simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir susiliejimą su Kristumi – šiomis apeigomis priimant krikščioniškąjį tikėjimą. Paprastai tai įvyksta pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais. Krikšto metu duodamas vardas. Kadangi dažniausiai žmogus dar nesąmoningas arba mažai ką supranta, jam apsikrikštyti padeda paskirti krikštatėviai. Krikšto sakramentą teigia kunigas arba vienuolis.
Krikšto metu atliekami ritualai ir naudojami daiktai turi simbolinę reikšmę. Krikšto ženklai:
- Vanduo (nuplauna nuodėmę ir teikia gyvybę).
- Aliejus (sustiprina).
- Baltas drabužis (tyrumas).
- Žvakė (Kristaus šviesa).
Krikštas - pirmas iš septynių sakramentų, kurį priima kiekvienas krikščionis tam, kad atsikratytų gimtosios nuodėmės.
Krikštas Lietuvos istorijoje
Nuorodos
- Katalikų bažnyčios katekizmas – Krikšto sakramentas
- Anglikonų bažnyčios tinklapis – Krikštas (anglų k.)