Mišelis Rokaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mišelis Rokaras (Michel Rocard, g. 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente, fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus) – teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas.
[taisyti] Biografija
1954 m. baigė Nacionalinę administravimo mokyklą, rengiančią kadrus valstybės tarnybai.
[taisyti] Profesinė veikla
Baigęs studijas dirbo finansų inspektoriumi, bet po reportažų iš Alžyro dienraščiams „Le Monde“ (Pasaulis) ir „France Observateur“ (Prancūzijos apžvalga), teko su valdininko darbu atsisveikinti. 1969 – 1999 m. Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) narys. 1977 m. išrinktas Konflano meru. 1981 – 1985 m. Prancūzijos planavimo, žemės ūkio ministras, 1988 – 1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. 1995 – 1997 m. Yvelino departamento atstovas Senate. Nuo 1999 m. Europarlamento narys, 1999 -2004 m. buvo jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komisijos pirmininkas.
[taisyti] Politinė karjera
1949 m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, 1954 m. jos sekretorius ir SFIO narys. 1959 m. perėjo į Autonominę socialistų partiją, 1960 m. į Jungtinę socialistų partiją, 1967 m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. 1974 m. su grupe perėjo į Prancūzijos socialistų partiją (PS), 1975 m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, 1993 – 1994 m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino.
