Paradoksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paradoksas – teiginys ar teiginių grupė, iš pirmo žvilgsnio atrodantys teisingi, tačiau privedantys prie prieštaravimų. Paprastai tai paaiškinama tuo, kad: arba šie teiginiai klausime nereiškia tiesioginio prieštaravimo, arba keista jų loginė išvada iš tikrųjų nėra prieštara, arba tiesiog pačios prielaidos nėra teisingos (ar negali būti visos teisingos tuo pačiu metu). Šių dviprasmybių ir neapibendrintų teiginių išaiškinimas, kuriais buvo grindžiami visi paradoksai, dažnai turėjo didelę įtaką nemenkiems atradimams psichologijoje, filosofijoje, matematikoje ir kitose mokslo srityse.

Žodis „paradoksas“ dažnai naudojamas vietoj žodžio „prieštara“ ir atvirkščiai, tačiau skirtumas yra gana didelis, nes „prieštara“ pati savaime reiškia paneigimą, o dauguma paradoksų dažnai leidžia daryti dviprasmiškas išvadas, kurios gali būti teisingos su kai kuriomis išimtimis.

Turinys

1 Paradoksų pavyzdžiai

[taisyti] Paradoksų pavyzdžiai

[taisyti] Loginiai paradoksai (ne matematiniai)

Geriančiojo paradoksas: bet kuriame ne tuščiame bare, yra toks klientas, kad jeigu jis ar ji geria, visi bare geria.

[taisyti] Matematiniai ir statistiniai paradoksai

Vilo Rodžerso fenomenas – amerikiečių humoristo Vilo Rodžerso (Will Rogers, 1879-1935) pastebėtas statistinis paradoksas, kai nario perkėlimas iš vienos grupės į kitą keičia vidurkius ta pačia kryptimi.
Balsavimo paradoksas (Jono Kondorceto paradoksas), teigiantis, kad daugumos taisyklė negali garantuoti balsuotojų apsisprendimo nepriklausomumo ir balsavimo rezultatai gali priklausyti nuo balsavimo eiliškumo, kas leidžia manipuliuoti dauguma.

[taisyti] Fizikiniai paradoksai

[taisyti] Filosofiniai paradoksai

Epikūro paradoksas, arba Blogio problema: blogio egzistavimas atrodytų nesuderinamas su visagalio ir gero Dievo egzistavimu.
Laisvos valios ir absoliutaus žinojimo paradoksas: jeigu egzistuoja būtybė, žinanti absoliučiai viską, laisvos valios sąvoka yra beprasmė, nes ta būtybė jau žino, ką tu ketini nuspręsti, todėl tu nebegali priimti sprendimo, kadangi jis jau priimtas (žinomas).
Keliavimo laike paradoksas (Senelio paradoksas). Jeigu žmogus nukeliautų į praeitį ir nužudytų savo senelį prieš šiam susipažįstant su senele, jis nebūtų gimęs, todėl negalėtų nukeliauti į praeitį nužudyti savo senelio.
Hutono paradoksas: sapnuodami žmonės paprastai nesusivokia, kad jie sapnuoja ir priima sapną už realybę, todėl kyla klausimas, kuo remiantis galima teigti, kad realybė nėra sapnas.
Sumavimo paradoksas: ar didelė bendruomenė, gyvenanti vidutiniškai laimingai, gyvena geriau nei maža laimingai gyvenanti bendruomenė?
Muro paradoksas: „Lauke lyja, bet aš netikiu, kad lyja“
Visagališkumo paradoksas: ar visagalė būtybė gali sukurti uolą, kurios būtų neįmanoma pakelti?
Hedonizmo paradoksas: siekdamas laimės, žmogus negali rasti laimės.
Zenono paradoksai: graikų filosofo Zenono Elėjiečio aprašyti paradokso variantai, tokie, kaip „Tu negali pasiekti taško B pradėjęs eiti taške A, nes pirmiausiai prieisi pusiaukelę, paskui pusiaukelę nuo pusiaukelės, paskui pusiaukelę nuo pusiaukelės nuo pusiaukelės...“
Aristotelio „Vandens ir deimantų paradoksas“: Kodėl vanduo, kuris yra būtinas gyvenimui yra pigus, kai tuo tarpu deimantai, be kurių galima apsieiti, yra labai brangūs?

[taisyti] Psichologiniai paradoksai

Psichologiniai paradoksai dažnai atskleidžia prieštaravimus, kylančius tarp situacijos ir žmogaus asmeninių interesų, prieštaravimus tarp teorinės situacijos ir praktinio įgyvendinimo, intencijų ir veiksmų, jausmų ir mąstymo, norų ir galimybių, ir pan.

Paradoksalūs paskatinimai: „Atsipalaiduok!“ arba „Būk labiau spontaniškas!“ – verčiantys koncentruotis, galvoti apie atsipalaidavimą arba kaip būti spontanišku, ir tokiu būdu padarantys tai neįmanomu.
Bendrai žmogaus prigimtimi laikomas principas, kad žmogus nori to, ko negali turėti; ir atvirkščiai, kai žmogus gauna tai, ko jis norėjo, jis to nebenori.
„Atvirkštinė psichologija“, ypač dažna bendravime su vaikais, kai jie prašomi padaryti ką nors, iš tikrųjų siekiant atvirkščio rezultato; jeigu vaikas linkęs daryti priešingai, nei jo prašoma.
Situacija, kai lėktuvo pilotas praneša, kad nėra priežasties panikuoti, tokiu pranešimu norėdamas nuraminti keleivius, tačiau keleiviams toks pranešimas paskatina baimę.