Pinigai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.
Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės apskaitos įrašai.
Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje šalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.
Turinys |
[taisyti] Atsiradimas ir istorija
Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo daromi iš brangiųjų metalų.
Seniausios žinomos monetos buvo nukaldintos apie 700 m. pr. m. e. Lydijoje (dabar – Vakarų Turkija),- šioje senovės valstybėje jos gamintos iš vadinamojo elektrumo, t.y. tam tikro aukso ir sidabro lydinio.
[taisyti] Pinigų rūšys
Šiuolaikinių pinigų rūšys:
- Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.
- Popieriniai pinigai – banknotai.
- Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
- Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.
- Elektroniniai pinigai
[taisyti] Popieriniai pinigai
Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma. Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:
- už juos visuomet galima įsigyti prekių;
- valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;
- valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.
Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:
- būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)
- patvarūs (geros kokybės popierius)
- vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės)
- turi būti dalūs, deramai apsaugoti nuo klastojimo.
