Salaspilio mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Salaspilio mūšis (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600-1611 m. karui dėl Livonijos. Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.

Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.

[taisyti] Istorija

Ilgai rinkęs jėgas, 1605 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į Estiją su didele kariuomene atplaukė Švedijos karalius Karolis IX. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su mažyte kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties Tartu. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiau dievino savo vadą. Jos buvo tiek maža, kad nepakako net pilių įguloms. Karalius Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntė nei pinigų nei kariuomenės. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. Cėsyje (Vendene) jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūt kautis, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukė prie jau apgultos Rygos.

Kircholmo mūšis, autorius Pieter Snayers.

Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholtnu, — 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3.800 kariuomenės (1.300 pėstininkų, 2.500 kavaleristų ir 5 patrankas), tai Karolis IX norėjo siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės, tačiau Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarė — puolė su visa savo 14.000 armija (11.000 pėstininkų, 3.000 raitelių ir 11 patrankų). Chodkevičius užėmė patogią poziciją tarp kalvų. Prieš mūšį su visais kariais išklausęs mišių ir juos padrąsinęs, jis ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydami, kad jis pabėgo, ruošėsi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovyklą. Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes nebuvo iš ko palikti rezervų. Vietoje rezervų, švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama. Kad švedai nesusektų tikros būkles, Chodkevičius patsai pradėjo mūšį. Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolė priešą ir jį visiškai sutriuškino. Prasidėjo paniškas priešo bėgimas. Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta. Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsai Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Chodkevičiui teko 60 vėliavų, 20 patrankų ir keli tūkstančiai karių. Užmuštų buvo 8.000 (9.500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija išvaduota.

[taisyti] Po mūšio

Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę.

[taisyti] Salaspilio mūšis literatūroje

Salaspilio mūšį batalinėje poemoje Carolomachia („Karolių mūšis“, aliuzija į tai, kad abiejų karvedžių vardai buvo Karoliai) 1606 m. aprašė Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas Laurencijus Bojeris (Boyer). Lotyniškame poemos tekste yra vienas ankstesniųjų lietuviškų žodžių paminėjimų, būtent, lietuviai puldami šaukė „muški!“. Švedų kilmės poemos autorius pastebi, kad iš šio žodžio galėjęs kilti ginklo pavadinimas muškieta.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viena iš Kariūnų bataliono kuopų vadinama Salaspilio vardu, o viena iš kapitonų kursų auditorijų pavadinta Jono Karolio Chodkevičiaus vardu.