Tikimybių teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tikimybių teorija — matematikos šaka, tirianti atsitiktinių įvykių tikimybes.
Matematikoje tikimybė — tai skaičius iš intervalo [0; 1], parodantis, kiek tikėtina, kad įvykis įvyks. Tikimybės P(E) priskiriamos įvykiams E pagal tikimybės aksiomas.
Tikimybė, kad įvyks įvykis E, kai duota (t.y. jau žinoma), kad įvyko kitas įvykis F, yra E sąlyginė tikimybė kai duota F. Jos reikšmė lygi 
(kai P(F) nelygi nuliui). Jei E sąlyginė tikimybė kai duota F lygi („nesąlyginei“) E tikimybei, tai E ir F vadinami nepriklausomais įvykiais. Šis E ir F santykis yra simetriškas — tai matyti tada, kai jį apibūdiname kaip 
.
Kartu su statistika tikimybių teorija sudaro matematikos šaką, vadinamą stochastika.
Tikimybių teorijoje plačiai naudojami kombinatorikos elementai:
 |
Šis matematinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
