Trisdešimtmetis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Trisdešimtmetis karas vyko 1618 – 1648 m. ir buvo tiek religinis karas, tiek klasikinis valstybių konfliktas dėl hegemonijos ir jėgų pusiausvyros tarp Europos didžiųjų valstybių. Kare pasireiškė tiek prieštaravimai tarp Vokietijos Katalikų Lygos ir Protestantų Sąjungos, tiek Europos lygmenyje buvę Habsburgų ir Prancūzijos prieštaravimai. Austrijos ir Ispanijos Habsburgų dinastiniai interesai susidūrė su Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos interesais.

Kariniai žygiai ir mūšiai vyko daugiausia Šventosios Romos imperijos teritorijoje. Karas bei jo sukeltas badas ir ligos ištuštino ištisas imperijos sritis. Pietų Vokietijoje po karo liko tik trečdalis gyventojų. Buvo visiškai sunaikinti visi ekonominiai ir socialiniai santykiai. Vokietijai prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atsigautų nuo šio karo pasekmių.

[taisyti] Priešistorė ir priežastys

[taisyti] Konfesiniai konfliktai

Po pirmojo Reformacijos etapo, konfesiškai Vokietija suskilo ir katalikų bei protestantų valdovai iš pradžių bandė surasti visus tenkinančią imperijos valdymo tvarką bei pusiausvyrą tarp konfesijų. Augsburgo religinė taika 1555 m. rugsėjo 25 galiausiai nustatė formulę cuius regio, eius religio (kas valdo, tas sprendžia ir dėl pavaldinių konfesinės priklausomybės). Nuo to laiko katalikų ir liuteronų bažnyčios buvo pripažįstamos kaip lygiateisės, tačiau nepripažinta Reformatų bažnyčia.

XVI a. pabaigoje toliau plintant Reformacijai bei tuo pačiu metu stiprėjant katolicizmui ir kontrreformacijai noras ieškoti kompromisų mažėjo. Naujoji kunigaikščių karta – tiek iš katalikų, tiek iš evangelikų pusės – stengėsi jėga sustiprinti savo pozicijas priešingos pusės sąskaita ir atgauti prarastas pozicijas. Prie to prisidėjo kalvinistų siekis įgauti lygias konfesines teises imperijoje. Situaciją Vokietijoje paaštrino XVII a. pradžioje prasidėjusi ekonominė krizė bei dinastiniai konfliktai, kurie didžiaja dalimi kilo dėl konfesinių prieštaravimų.

[taisyti] Dinastiniai konfliktai

Nuo XVI a. pradžios Prancūzija stengėsi išsivaduoti iš Habsburgų valdų – Ispanijos, Nyderlandų ir Burgundijos – apsupties. Habsburgų-Prancūzijos konfliktas dėl dominuojančios padėties iki XVIII a. lėmė visus kitus konfliktus Europoje, įskaitant ir Trisdešimties metų karą. Abi pusės ieškojo sau sąjungininkų nepriklausomai nuo jų konfesinės priklausomybės.