Vainuto seniūnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vainuto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Šilutės rajono |
| Administracinis centras: | Vainutas |
| Plotas: | 148 km² |
| Gyventojai: | 2879 (2004 m.) |
| Gyventojų tankumas: | 19,5 žm./km² |
| Kaimų skaičius: | 15 |
| Seniūnas: | Vitalijus Mockus |
| Žemėlapis | |
 |
|
Vainùto seniūnija – Šilutės rajono savivaldybės rytuose, Klaipėdos apskrityje. Teritorija – 14 772 ha. Seniūnijos centras – Vainuto miestelis.
Seniūnijos teritorijoje teka upės Balčia, Bikava, Lazduona, Nibrinė, Šaka, Šyša, Šyšalė, Šustis. Miškai: Dargiškių, Sausgalvių, Vainuto. Juodųjų gandrų ir vapsvaėdžių populiacijai išsaugoti, įsteigtas Vainuto miškų biosferos poligonas.
Seniūnija ribojasi su Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių (visos Šilutės raj. sav.), Pajūrio, Tenenių (abi Šilalės raj. sav.) ir Žygaičių (Tauragės raj. sav.) seniūnijomis.
Vainuto seniūnijoje yra vidurinė mokykla ir jai priklausantys 3 skyriai, 3 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros namai, ambulatorija, 2 medicinos punktai, vaistinė, kirpykla, 2 paštai, seniūnija, 8 maisto parduotuvės, medienos perdirbimo ir mėsos produktų gamybos individualios įmonės.
Archeologiniai paminklai: Bikavėnų kapinynas, Kivylių, Vainuto pilkapis, Lazduonėnų piliakalnis. Kultūros paminklai: Pajūriškių kaimo kapinių statinių kompleksas – XIX amžiaus Šv. Roko koplyčia, 1873 m. kapinių vartai, 1938 m. Bikavėnų koplytstulpis, XIX a. liaudies meistro B. Norvaišos padaryti antkapiniai paminklai Vainuto, Pajūriškių kaimo kapinėse.
Seniūnijoje veikia katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Seniūnijoje gyvenantys katalikai priklauso Vainuto ir Žvingių parapijoms.
Turinys |
[taisyti] Didžiausios gyvenvietės
[taisyti] Kiti kaimai
- Aušbikavis – 77 gyv.
- Buikiškė (kaimo dalis) – 6 gyv.
- Dargiškė – 28 gyv.
- Galnė – 33 gyv.
- Girininkai – 57 gyv.
- Kivyliai – 93 gyv.
- Lapkasės (Lapkasė) – 9 gyv.
- Lazduonėnai – 97 gyv.
- Lolytis (Lolytė, Palolytis) – 54 gyv.
- Pajūriškiai (Pajūriškė) – 31 gyv.
- Paupariai (kaimo dalis) – 22 gyv.
- Skiržemė – 46 gyv.
[taisyti] Vainuto seniūnijos istorija
Remiantis archeologiniais tyrinėjimais I-ame tūkstantmetyje teritorijoje jau buvo gyvenviečių.
XIV a. per ją žygiuodavo kryžiuočiai plėšti žemaičių ir lietuvių.
XVI a. pabaigoje ji priklausė LDK valstybinei žemės valdai. 1779 m. karaliaus Stanislovo Augusto privilegija 50-čiai metų buvo išnuomota grafui Mykolui Ronikeriui.
Nuo XIX a. pirmos pusės pabaigos iki 1950 m. priklausė Vainuto valsčiui, kurį laiką – Gorainių ir Vainuto apylinkėms, vėliau – Vainuto apylinkei, o nuo 1994 m. – Vainuto seniūnijai.
Iki 1867 m. gyventojai dirbo Vainuto, Žvingių dvaruose, nuo 1867 m. iki XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos – savo išpirktose žemėse, nuo XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos kurį laiką – „Gegužės Pirmosios“, „Kivylių“, „Gorainių“, „Už Taiką“ kolūkiuose, vėliau – „Vainuto“, „Kivylių“ ir „Bikavėnų“ tarybiniuose ūkiuose.
1992 m. vietoj tarybinių ūkių susikūrė smulkios žemės ūkio bendrovės, kurios po kelių metų iširo ir gyventojai pradėjo ūkininkauti savo atgautose žemėse atskirai.
[taisyti] Žymūs žmonės
Vainuto seniūnijoje „Aušbikave“ gimė poetas Silvestras Valiūnas, „Balčiuose“ – kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Kostas Jagminas, „Bikavėnuose“ – lakūnas inžinierius Vladas Kensgaila, dailininkė Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė, „Galnėje“ – kultūros veikėjas, poetas Juozas Miliauskas-Miglovara, „Gorainiuose“ – liaudies instrumentų meistras, birbynininkas Kazys Budrys, meno veikėjas Pranciškus Budrius, muzikas Ipolitas Petrošius, prelatas Antanas Kruša, „Kivyliuose“ – mokytojas, visuomenės veikėjas Stasys Balčytis, „Lapkasėje“ – muzikas Alfonsas Gečas, „Lazduonėnuose“ – dailininkas Svajūnas Armonas, „Paupariuose“ – profesorius, habil. dr. matematikas Bronislovas Balčytis, profesorius, habil.dr. muzikas Eduardas Balčytis, Vainute – matematikas Zakarijas Nemčevskis, filosofijos daktaras Juozas Volodzka, imunologas dr. Mykolas Mauricas ir kt.
